Lietuvos paštas ketina atsisakyti pagrindinių savo patalpų: centrinio pašto pastatų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jie bus parduodami viešo konkurso būdu.

Bendrovės Finansų ir administravimo direktorius Kęstutis Jaržemskas sako, jog Lietuvos paštas turi nemažai nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas tiesioginei veiklai arba yra neefektyvus. „Perteklinių patalpų išlaikymas kasmet reikalauja didelių finansinių išteklių, todėl siekdami ekonomiškai valdyti turimą turtą, tuos NT objektus, kurie nebenaudojami arba yra tapę pertekliniais, stengiamės parduoti, kitiems ieškome ilgalaikių nuomininkų“, – pranešime teigė K.Jaržemskas. Pasak jo, didmiesčiuose pašto patalpos daugiausia yra tuščios, nenaudojamos, o sąnaudos - didelės. Daugiau nei 130 metų amžiaus Vilniaus centrinio pašto pastatas nepriklausomų turto vertintojų įkainotas daugiau kaip 11 mln. eurų (architektas Julijonas Januševskis, 1969 m. perprojektuotas Algimanto ir Vytauto Nasvyčių). Tarpukario architektūros centrinio pašto pastatas Kaune (architektas – Feliksas Vizbaras) ir architektūros paminklas – XIX a. Pabaigoje iškilęs Klaipėdos centrinio pašto pastatas (architektas H.Schoede) – specialistų vertinami panašiai – apie 1,6 mln. eurų. Pastatai bus parduoti už aukščiausią pasiūlytą kainą. Jei parduoti nepavyktų, jie bus nuomojami. Pasak K. Jaržemsko, investuotojams keliamas reikalavimas įsigytuose pastatuose teikti pašto paslaugas. Lietuvos paštas anksčiau derėjosi su potencialiais Vilniaus centrinio pašto nuomininkais, tačiau derybos nebuvo sėkmingos. K.Jaržemskas aiškino, kad nuomos konkursas sustabdytas, nes negauta priimtinų pasiūlymų, todėl jį nuspręsta parduoti. Iš viso šiuo metu Lietuvos paštas valdo daugiau nei 400 NT objektų, bendras jų plotas siekia apie 140 tūkst. kvadratinių metrų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.