Ambicingi Klaipėdos jūrų uosto plėtros planai atidedami.
Daugiau nei dešimtmetį keliama Klaipėdos išorinio uosto idėja pateko į štilį, naujajai Lietuvos valdžiai atvirai demonstruojant skeptišką požiūrį į šį projektą. „Negaliu įsivaizduoti, kad, netapdama Kinijos krovinių aptarnavimo tašku, Lietuva gali šitiek padidinti krovą, kad tai turėtų kokią nors ekonominę prasmę“, – pernai gruodį Seimo tribūnoje kalbėjo Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
Akivaizdu, kad buvusių dviejų Vyriausybių gana palankiai vertintas projektas artimiausiu metu politinio palaikymo neturės, tačiau ir be to jam netrūksta kritikų.
Giliavandenio uosto projektui Klaipėdoje aršiai prieštarauja uostamiesčio gyventojai, gamtos gynėjai ir kone visos uosto krovos bendrovės, suinteresuotos dabartinio uosto Kuršių mariose plėtra. Vietos verslas įsitikinęs, kas šiuo metu joks Vakarų investuotojas negalėtų užtikrinti krovinių srauto naujajame uoste. Projektu esą galėtų būti suinteresuota vienintelė Kinija, tačiau Lietuvos įstatymai draudžia šios šalies investicijas į strateginius objektus.
