Maisto pramonėje gajus mitas, kad visi produktai yra prisotinti antibiotikų. Pakalbinus pirkėjus išgirsi įvairiausių versijų, kaip antimikrobinės medžiagos patenka ant mūsų stalo. Šia tema kiekvienas pasakojimas lenkia vienas kitą savo išradingumu ir fantazija.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė-Ambrozevičienė sako, kad sunku ir paaiškinti, kaip kyla įvairiausi mitai apie antibiotikų vartojimą ar antimikrobinį atsparumą. „Turbūt viena pagrindinių priežasčių - informacijos trūkumas“, - įsitikinusi specialistė.
Mitas Nr.1
Visoje lenkiškoje paukštienoje, ypač vištienoje, yra net kelis kartus daugiau antibiotikų, todėl ir mėsos kokybė yra kur kas prastesnė.
„Tai - mitas. Vartotojai gali jaustis saugūs, nes rinkai tiekiami produktai yra be antimikrobinių medžiagų. Maža to, nuolat atliekami tyrimai dėl šių medžiagų likučių produkte ir galiu pasakyti, kad jau kelerius metus iš eilės antibiotikų likučiai nėra aptinkami. Tačiau jei kalbame apie atsparias bakterijas, kadangi esu mikrobiologe tyrėja, galiu pasakyti, kad tiek lietuviškoje, tiek lenkiškoje vištienoje tų bakterijų yra. Jų pasiskirstymas tolygus“, - sako Č.Butrimaitė-Ambrozevičienė.
Kaip susiformuoja atsparios bakterijos?
Aplink mus yra begalė bakterijų. Su jomis mes kovojame, bandome jas, liaudiškai tariant, „trūčyti“, į pagalba pasitelkdami įvairias antimikrobines medžiagas, įskaitant ir antibiotikus. Dažnu atveju, tos priemonės net nelabai būna reikalingos. Savo ruožtu bakterijos bando prie tų medžiagų prisitaikyti. Tiesa, jų atsparumas gali būti gamtinis, tačiau mes daugiau kalbame apie įgytą atsparumą. Bakterijos, kurios tampa atsparios antimikrobinėms medžiagoms organizme, tiek žmonių, tiek gyvūnų labai greitai dauginasi. Besidaugindamos jos pasidalina genetine informacija ir palikuoniams, šiuo atveju kitoms bakterijoms, perduoda geriausią genetinę informaciją, todėl laikui bėgant geba vis geriau prisitaikyti. Taip kyla grėsmė, kad besidaugindamos bakterijos perduos atsparumo geną. Čia yra didžiausia grėsmė.
Mitas Nr.2
Užauginti sveiką, stiprų gyvulį ar paukštį ūkyje praktiškai neįmanoma, jei jam nuolat nebus duodama antibiotikų.
„Tai tikrų tikriausias mitas. Jei juos auginsime su meile, vadovausimės visomis profilaktinėmis priemonėmis, rūpinsimės jais ir sudarysime tinkamas sąlygas, kad neužsikrėstų tomis bakterijomis ir, kas nemažiau svarbu, susirgusius tinkamai gydysime, jie ir be antibiotikų užaugs sveiki. Tačiau šioje vietoje pats svarbiausias vaidmuo tenka meilei ir profilaktikai“, - sako Č.Butrimaitė-Ambrozevičienė.
Kada gyvūnams skiriami antibiotikai?
Tai priklauso nuo situacijos, tačiau antibiotikai gali būti naudojami tik išimtinais atvejais, susirgimams gydyti, kai paukščių pulke nustatomi ligas sukeliantys miroorganizmai keliantys pavojų paukščių sveikatai.
Tiesa, paukščiai, kurie laikomi ne po vieną, o pulkais, pastebėjus pirmus ligos simptomus nėra gydomi po vieną, profilaktiškai gydomas visas pulkas.
Panaudojus antibiotikus skersti paukščius galima tik praėjus išlaukos periodui, po kurio antibiotikų liekanų paukščio organizme nelieka.
Stambesni gyvūnai gydomi individualiai, tačiau ir jų gydyme svarbus išlaukos periodas. Gydytų gyvūnų produkcijos naudoti maistui, kol nesibaigęs šis terminas, negalima.
Mitas Nr.3
Jei žmogus valgo mėsą, kurioje yra antibiotikų, jis sukaupia jų tiek, kad susirgus nebereikia papildomai vartoti antibiotikų, tačiau kartu žmogaus organizmas taip tampa atsparus antibiotikams.
„Čia - tikrų tikriausias mitas. Mėsoje antimikrobinių medžiagų, jei ir lieka, labai nedidelis kiekis, tai vadinamieji pėdsakai. Tačiau, kaip jau ir minėjau anksčiau, toks maistas nepatenka į prekybą. Reikėtų vengti ne antibiotikų, o būtent atsparių antimikrobinėms medžiagoms bakterijų. Nes būtent jas kontroliuoti yra be galo sunku. Prie visų bakterijų, taip pat ir prie įgijusių atsparumą antibiotikams, platinimo, dažnai prisidedame ir patys, pavyzdžiui, jei pjaustėme mėsą, lentelės gerai nenuplovėme ir ant jos smulkinome daržoves. Taip bakterijos pernešamos nuo vieno produkto prie kito ir tikimybė didėja tikimybė užsikrėsime ligas sukeliančiomis bakterijomis, gali būti, kad tarp jų pasitaikys ir antibiotikams atsparių mikrobų“, - sako Č.Butrimaitė-Ambrozevičienė.
Kokie maisto produktai tiriami dėl antimikrobinių medžiagų?
Tyrimai atliekami kasmet ir tiriama tiek paukštiena, tiek kitų gyvūnų mėsa. Tiriamas net ir galvijų šlapimas. Tikrinama, ar jame nėra antimikrobinių medžiagų pėdsakų arba likučių. Taip pat tiriamas tiek pienas, tiek ir medus. Be to, tiriama ne tik dėl antimikrobinių medžiagų, bet ir ar nėra kokių kitų vaistų likučių, kurie vėliau būtų aptinkami ir maiste. Be to, analizuojami ir galimi tų medžiagų skilimo procesai. Taigi, vartotojai tikrai gali jaustis saugūs.
Galima aptikti ir meduje
Specialistai antimikrobinių medžiagų aptiko ir meduje. Bitės kaip ir visi gyvūnai taip pat serga ligomis kurias sukelia bakterijos. Todėl bitininkai jas gydo antimikrobinėmis medžiagomis. O kaip bitei suduoti vaistus? Į pagalbą pasitelkiamas sirupas, tiesa bitės labai šeimyniškos jos tą sirupą surenka, sudeda į akutes kartu su visa antimikrobine medžiaga. Bitininkas šiuo atveju išsuka medų taip pat su tomis medžiagomis. Tiesa, toks atvejis pasitaikė tik kartą per penkerius metus.
