Andrius Ufartas/ELTATik 4 proc. mažų ir vidutinių įmonių (SVV ) šiuo metu yra vertinamos kaip aukštos rizikos, tuo metu bendrai versle šis rodiklis – 10 proc. SVV metiniai rizikos pokyčiai pasiskirstė tolygiai: trečdalio įmonių rizika suprastėjo, trečdalio – pagerėjo, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ įmonių apžvalga.
Aukštos rizikos SVV įmonių per metus sumažėjo 1 proc. punkto, o rizikos mažėjimo tendencija apėmė visus sektorius. Labiausiai rizika mažėjo apgyvendinimo ir maitinimo SVV įmonėse. Čia aukštos rizikos įmonių per metus sumažėjo nuo 21 proc. iki 16 proc., o savo kredito reitingus pagerino 45 proc. įmonių. Tarp pramogų ir poilsio įmonių aukštos rizikos SVV įmonių per metus mažėjo nuo 7 iki 5 proc., o rodiklius pagerino beveik pusė sektoriaus įmonių. 2 proc. punkto iki 6 proc. sumažėjo aukštos rizikos įmonių transporto sektoriuje.
Mažosios įmonės vis dėlto labiau jaučia besitraukiančią ekonomiką nei visas verslo sektorius. Palyginimui, bendrai versle per metus savo riziką pablogino ketvirtadalis įmonių, 40 proc. įmonių rizika nesikeitė. SVV įmonių rizika per metus dažniausiai prastėjo statybų sektoriuje ir kitose aptarnavimo veiklose. Apkritai, statybos sektoriuje yra daugiausiai įmonių, kurių rizika keitėsi – čia tik 23 proc. įmonių reitingai nesikeitė.
„Mažos ir vidutinės įmonės neturi pakankamos finansinės pagalvės, todėl į ekonomikos pokyčius jos reaguoja greičiau, nors tų pokyčių poveikis verslo ekosistemai nebūna itin ženklus, palyginti su didelių įmonių pokyčiais. Mažų įmonių dinamika gali parodyti gan ankstyvas tendencijas, kurias vėliau galima fiksuoti ir visoje ekonomikoje, – sakė „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė. – Vis dėlto smulkaus ir vidutinio verslo situaciją galima šiuo metu vertinti kaip teigiamą, jų rizikos rodikliai šiek tiek gerėja, jų skolos „Sodrai“ mažėja, o darbuotojų skaičius išlieka stabilus. Kita vertus, palyginti didesnė įmonių dalis su prastėjančiais reitingais rodo, kad smulkus ir vidutinis verslas dinamika vis dėlto šiuo metu vis dėlto pakrypusi neigiama kryptimi“.
Bendrai vertinant visą verslą, gegužės mėn. buvo inicijuoti 106 bankroto procesai teismuose, o bankrutuojančiomis pripažintos 95 įmonės. Per penkis mėnesius teisme pradėti 523 bankroto procesai, o bankrutuojančia pripažinta 421 įmonė. Tačiau šie rodikliai yra mažesni nei pernai tuo pačiu metu, kai teismuose per penkis mėnesius buvo pradėtos 549 bankroto bylos, o bankrutuojančiomis paskelbtos 495 įmonės. Beje, padaugėjo restruktūrizuojamų įmonių – per penkis šių metų mėnesius tokių buvo 13, kai pernai tokiu pat metu – 7.
Likviduojamų įmonių skaičius ir toliau laikosi rekordinėse aukštumose – gegužės mėn. tokių įmonių buvo 1738, o per penkis mėnesius – daugiau nei 8 tūkst. Palyginti su pernai metais, likviduojamų įmonių padaugėjo trečdaliu.
Darbo rinka ir toliau demonstruoja atsparumą nuosmukiui – birželio pradžioje dirbo 1 proc. daugiau gyventojų nei pernai.
„Įmonės, nepaisant nuosmukio nuojautos, kuria darbo vietas ir jas užpildo, taip signalizuodamos apie vykstantį verslo augimą“, – sakė J. Tamašauskaitė.
Didžiausią stabilų poreikį darbuotojams ir toliau turi IT sektorius, tačiau gegužės mėn. jį aplenkė transporto įmonės, kurios, palyginti su pernai metais, šiuo metu darbina 9 proc. daugiau darbuotojų nei pernai.
Nors dažnai analizuojamos pramonės įmonės per metus neteko 4 proc. darbuotojų, tačiau gegužės mėn. šio sektoriaus darbinimo tempai buvo teigiami – dirbo 0,5 proc. daugiau darbuotojų.
Į mėnesio lyderius praėjusį mėnesį įsiveržė Tauragės apskritis, kur dirbančiųjų per mėnesį padaugėjo daugiau nei 1 proc. Apskritai, ši apskritis yra antra pagal metinį darbo vietų augimą – Vilniaus apskrityje per metus darbuotojų padaugėjo 8 proc., tuo tarpu Tauragės regione – 7 proc. Palyginimui, trečioje vietoje esantis Klaipėdos regiono verslas darbo vietų per metus sukūrė tik 4 proc. daugiau“, – sakė ji.
