Meniu
Prenumerata

pirmadienis, balandžio 22 d.


LIETUVOS EKONOMIKA
Ar 2023 m. Lietuvos ekonomikai pavyks irtis prieš srovę?
IQ
Unsplash

Lietuvos ekonomika vis dar yra atspari išorės iššūkiams ir aktyvumu išsiskiria iš kitų Baltijos šalių, tačiau lėtesnė eksporto rinkų ūkio apimtis ima daryti vis didesnę neigiamą įtaką ir Lietuvos eksportuotojams. SEB banko vaizdo konferencijoje buvo pristatytos naujausios ekonomikos prognozės ir aiškintasi, ar šiemet Lietuvai pavyks irtis prieš srovę?

„Infliacijos lygis vis dar aukštas, vartotojų pasitikėjimo indeksai itin žemi. Kurį laiką dar irkluosime ne pasroviui. Tik neaišku, ar tai bus stiprus šoninis vėjas, ar pučiantis tiesiai į kaktą“, – kalbėjo Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Jensas Magnussonas, SEB grupės vyr. ekonomistas, sakė, kad po smogusios pandemijos 2021 m. buvo atsigavimo laikotarpis, tikėtasi, kad jis tęsis ir 2022 m., tačiau įvykiai klostėsi ne taip, kaip norėta. „Energetika patyrė šoką, infliacija ėmė kilti, o centriniai bankai padidino palūkanų normas kaip niekada anksčiau. Taigi tas atsigavimas tikrai nebuvo tęsiamas taip, kaip mes tikėjomės. Dabar esame tarsi prie 2023 m. slenksčio ir galvojame, kaip atrodys ketvirtasis ir galbūt paskutinis šios ekonominės dramos veiksmas“, – kalbėjo J. Magnussonas.

Augimas daugumoje šalių praėjusiais metais buvo neigiamas. Eksperto teigimu, Baltijos šalys labiau nei likusi Europa yra paveiktos infliacijos, tačiau ji jau rodo mažėjimo ženklų.

Ekspertas pasakojo, kad dauguma centrinių bankų tikriausiai labiau sieks mažinti palūkanų normas, ir tai taip pat padės realiajai ekonomikai. Padėtis energetikos sektoriuje šiek tiek švelnėja, tačiau ji tikrai dar nėra gera ir tikriausiai dar kurį laiką nebus tokia. J. Magnussonas mano, kad tiek naftos, tiek gamtinių dujų kainos 2023 ir 2024 m., palyginti su dabartiniu lygiu, didės, tačiau negrįš į ekstremalų lygį, ribiniai scenarijai atmestini.

Recesija pakeliui

Praėjusiais metais viskas priklausė nuo dolerio, kitos valiutos atsiliko. „Tačiau euras praėjusių metų pabaigoje iš tiesų atsigavo ir gana stipriai pradėjo šiuos metus. Nesitikime, jog dolerio kursas 2023 m. bus toks stiprus. Tačiau matysime obligacijų pajamingumo normas. Pernai jos buvo pakilusios, taip pat tikriausiai prieisime kryžkelę ir tikimės, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tik dar maždaug ketvirtį, o paskui tikriausiai ieškos kitų sprendimų. Ar recesija, ekonomikos nuosmukis, kurio laukėme rudenį, ateis dabar? Taip. Svarbiausi klausimai – kiek recesija bus gili, kaip ilgai truks, ar tai bus pasaulinės finansų krizės tipo nuosmukis, ar tai bus kažkas, kas, mano nuomone, pagal mūsų preliminarią prognozę bus švelnesnis ir lengviau įveikiamas reiškinys?“ – svarstė SEB grupės vyr. ekonomistas.

Jo nuomone, tai bus tik nedidelė recesija ir ją įveiksime be didesnio poveikio realiajai ekonomikai. „Matome, kad nuosmukis iš tikrųjų buvo vėlesnis, nei planavome. Jau praėjusios vasaros pabaigoje pradėjome manyti, kad sulauksime šiek tiek švelnesnių duomenų, tačiau tiek darbo rinkos, tiek pati ekonomika, tiek augimo tempai buvo atsparesni, nei tikėjomės. Tai yra gerai, nes dabar tikriausiai sulauksime nuosmukio, kai jau būsime pasiekę infliacijos viršūnę. Jei būtume turėję vis dar kylančią infliaciją ir tuo pat metu recesiją, tai būtų buvę dar problemiškiau politikos formuotojams, pavyzdžiui, centriniams bankams ir vyriausybėms, vykdančioms fiskalinę ir pinigų politiką“, – teigė J. Magnussonas.

Ekonomikos raidos prognozės

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, tikisi, kad šiemet BVP pokytis bus arti nulio. Taip pat daromos prielaidos, kad Lietuvai nepavyks išvengti techninės recesijos. Jo teigimu, neigiamą įtaką ekonomikai pirmą pusmetį darys metinis namų ūkio vartojimo nuosmukis ir kur kas prastesni negu prieš metus eksporto rezultatai. Teigiamą įtaką darys investicijos, finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis. Ekonomistas mano, kad antrą pusmetį eksporto rinkose paklausa atsigaus.

T. Povilauskas prognozuoja, kad gyventojų vartojimą gali lemti suprastėjusi padėtis darbo rinkoje. Taip pat tikimasi, kad infliacija šiemet mažės, o realusis darbo užmokesčio pokytis metų pabaigoje gali būti vėl teigiamas.

„Vidutinė metinė infliacija bus 9 proc., vienaženklį skaičių pasieksime birželį, o metų gale infliacija bus 2–3 proc.“, – teigė T. Poviliauskas.

Anot ekonomisto, šiemet maksimali EURIBOR riba sieks 3,25 proc. „Manome, kad paskutinis didinimas bus gegužę iki 3,25 proc., vadinasi, tai susivestų į EURIBOR piką trijų mėnesių gal 3,3 proc. metų viduryje. Rinka yra šiek tiek agresyvesnė ir prognozuoja 3,5 proc. piką“, – sakė T. Povilauskas. Jis aiškino, kad padidėjusios palūkanų normos darys neigiamą įtaką paskolas turinčių asmenų vartojimui.

T. Poviliauskas įsitikinęs, kad namų ūkiai išlaidaus atsargiai – tikėtina, kad taupymo norma nebemažės. Valdžia, pasak ekonomisto, atsargiai atitrauks fiskalines priemones, kuriomis sušvelnino energetikos produktų kainų augimo įtaką. Žinoma, ekonomikos būklė priklausys ir nuo karo Ukrainoje eigos.

NT rinka lieka vangi. „Didesnio atsigavimo nėra, šių metų pradžioje, kol nebus gerų naujienų horizonte, didesnio aktyvumo nematysime. Jei matysime, kad palūkanos nebedidėja arba mažėja, gali būti teigiamų scenarijų“, – kalbėjo ekonomistas.

Tikimasi, kad būsto įperkamumo, įsigyjant būstą su paskola, rodikliai prastės iki metų vidurio. Teigiamą įtaką rinkai antrą pusmetį turėtų daryti sumažėjusi infliacija, dėl kurios pagerės galimybės taupyti. Tačiau ekonomistas įpėja, kad nereiktų nuvertinti ir atšokančios spyruoklės efekto, kai atsigavus paklausai ir esant mažai pasiūlai būsto kaina vėl šoktelėtų aukštyn.

2023 01 31 13:14
Spausdinti