Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.


ĮŽVALGOS
Ar karas sukels recesiją Lietuvoje? Atsakymas išaiškės rudeniop Diskusija Vilniaus klube
Rugilė Andrejevskytė

Kokį poveikį karas Ukrainoje ir nauja geopolitinė realybė turės Vilniui ir visai Lietuvai? Apie tai buvo diskutuojama Vilniaus klubo surengtoje konferencijoje „Karo Ukrainoje poveikis Vilniui: kultūrinis, politinis, ekonominis“.

Trečioji konferencijos diskusija skirta verslui ir ekonomikai – joje dalyvavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Diskusiją moderavo investuotojas Alvydas Žabolis.

Ž. Mauricas pastebėjo, kad geopolitinių grėsmių indeksas ryškiai šoko į seniai matytas aukštumas, o Lietuvos ir viso regiono ekonomika priklausys nuo Ukrainos karo eigos. Ekonomistas išskiria tris scenarijus – „L“, „U“ ir „J“. „L“ reikštų Ukrainos pralaimėjimą, „U“ – įšaldytą karą ir „J“ – Ukrainos laimėjimą. „J“ scenarijaus tikimybė, Ž. Maurico nuomone, yra didesnė nei „L“.

Anot jo, anksčiau įvestos atsakomosios Rusijos sankcijos prieš Lietuvą dabar atsipirko, nes mes sumažinome priklausomybę nuo Rytų rinkų. Be to, Lietuva užsitikrino alternatyvius energijos resursus ir dabar rodo pavyzdį atsisakydama rusiškų dujų. V. Janulevičius taip pat pabrėžė, kad suskystintų dujų terminalas, nors ir jo kaina nėra maža, leidžia užtikrinti nepriklauomybę nuo Rusijos, tačiau reikia daug investuoti į atsinaujinančią energetiką – ypač vėjo, saulės.

Anot jo, iššūkių kelia ir Baltarusija. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas mato du scenarijus: atsiverti geležine uždanga nuo Baltarusijos ir tegul jie gyvena kaip nori, arba bendradarbiauti su ja ir „griauti iš vidaus.“ Lietuvos eksportas į Baltarusiją ir Ukrainą siekė 5 mlrd. eurų ir ši dalis bus prarasta.

Dabar vienas didžiausių iššūkių – didelė migracija visame pasaulyje ne tik dėl karo Ukrainoje, bet bendrai dėl gresiančio maisto stygiaus. Tačiau šiuo metu emigruoja ir daug talentų, ypač iš Rusijos ir Baltarusijos, o tai yra galimybė Vilniui. Bet, Ž. Maurico teigimu, konkurencija dėl talentų yra itin didelė, o juos netgi iš Lietuvos vilioja Pietų Europos šalys, kur gyventi darosi pigiau, klimatas malonesnis, o dirbti galima nuotoliniu būdu.

Lietuvos atsakas turėtų būti mažesni darbo jėgos mokesčiai. O tarp rizikų – sparčiai kylančios nekilnojamojo turto kainos. Vilnius tapo vienas brangesnių miestų gyventi, todėl prarandamas pranašumas. Reikia didinti pasiūlą, nes norinčių įsikurti sostinėje yra daug.

„Kam man įsigyti bustą Vilniuje, jei Krokuvoje pigiau?“, – klausė Ž. Mauricas. Bet tuo pačiu pabrėžė, kad Vilnius yra labai patrauklus miestas, kuriame patogu gyventi. Pagal ES gyvenimo kokybės indeksą Vilnius yra 6 vietoje ir nusileidžia Skandinavijos šalių didmiesčiams.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos narys Arvydas Avulis sureagavo į Ž. Maurico teiginius dėl kylančių NT kainų ir sakė, kad pigesnių butų tikėtis neverta. Verslas galėtų pasiūlyti daugiau naujų butų, tačiau dirbti trukdo biurokratiniai kuriozai. Jis papasakojo situaciją, kai buvo įvesti nauji mokesčiai už žemę. „Antrą kartą reikės mokėti už žemę, bet ir mes, ir pirkėjai su tuo susitaikė. Tačiau įstatymai priimti, kad reikia mokėti, bet nėra tvarkos, kaip tai padaryti“, – kalbėjo A. Avulis.

Dar viena problema – sutrikusios tiekimo grandinės ir kylančios žaliavų kainos, kurioms įtakos turi sankcijos Rusijai ir karas Ukrainoje. Tai turės įtakos galutinių produktų kainai ir infliacijai. Ž. Mauricas pabrėžė, kad su infliacija kovoti bus itin sunku, nes ją lemia ne tik išorinės priežastys, bet ir sparčiai kylančios kainos vidaus rinkoje.

Ar karas Ukrainoje sukels recesiją? Diskusijos dalyviai mano, kad tai sužinosime trečią ketvirtį. Antrojo rezultatai bus sunkiau prognozuojami, nes pramonė ir verslas dar turėjo pigiau pirktų atsargų, o kainos išaugo. „Pramonė rodo gerus rodiklius, tačiau jie bus apgaulingi, nes kyla kainos“,– pabrėžė V. Janulevičius.

2022 04 18 08:30
Spausdinti