Įvaizdį iš miesto, kuriame „irgi galima gyventi“, į „studentišką“ pakeitęs Kaunas rodo pavyzdį kitiems didiesiems Lietuvos miestams. Tačiau tai nereiškia, kad visos gerosios praktikos jau įgyvendintos.
Per pastaruosius penkiolika metų gimstamumas Kauno regione sumažėjo 1 proc. Per tą patį laikotarpį Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse atitinkamai gimė 39 proc. ir 4 proc. daugiau kūdikių. Kauno regione kasmet mažėja ir nuolatinių gyventojų skaičius – iš viso jų prarasta jau beveik penktadalis. Negana to, Kauno kaip ir visos Lietuvos gyventojai sensta. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, nuo 2001 m. Kauno apskrities gyventojų amžiaus mediana padidėjo nuo 36 metų iki 42 metų (Lietuvoje – nuo 36 metų iki 43 metų).
Dėl tokios demografinės situacijos vis mažiau abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas. „Dėl nuolat mažėjančio studentų skaičiaus aukštosios mokyklos priima studijuoti nepakankamai pasirengusius jaunuolius, dėstytojai taiko mažesnius reikalavimus, nukenčia kokybė“, – sakė Švietimo ir mokslo ministro patarėjas prof. Eugenijus Butkus.
Tokia situacija kelia ne vieną iššūkį: viena vertus, reikia ne tik svarstyti, bet ir įgyvendinti jaunų žmonių – studentų – pritraukimo ir išlaikymo strategijas, kita vertus, investuoti į aukštojo mokslo kokybę ir infrastruktūrą. Kaunas su iššūkiais šioje srityje tvarkosi neblogai.
Universitetų miestas
Laikinoji sostinė neretai laikoma akademiniu miestu. Čia įsikūrę aštuoni universitetai ir trys valstybinės kolegijos, kuriose studijuoja apie 37 tūkst. studentų ir dirba 8,5 tūkst. darbuotojų. Tai sudaro žymią, maždaug 16 proc., gyventojų dalį mieste.
Daugelis abiturientų, įstojusių į Kauno regiono mokymosi įstaigas, atvyksta iš kitur – daugiausia iš Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskričių. MOSTA duomenimis, 33 proc. įstojusiųjų į Kauno profesines mokyklas yra iš kitų regionų, o universitetuose bei kolegijose tokių – daugiau nei pusė. Išvykti iš miesto neskuba ir patys kauniečiai. „Paskutinių penkerių metų tendencijos rodo, kad didžioji dalis, t. y. daugiau kaip 60 proc. Lietuvoje studijas pasirinkusių gimnazijos mokinių, studijoms renkasi Kauną – dažniausiai Kauno technologijų universitetą ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Tomas Kivaras. – Likusieji renkasi studijas Vilniuje, kiti miestai jų pasirinkimuose nefigūruoja.“
MOSTA duomenimis, 2016 m. Kauno aukštosiose ir profesinėse mokyklose studijuoti liko aštuoni iš dešimties miesto abiturientų (77 proc. stojo į universitetus, 81 proc. – į kolegijas, 88 proc. – į profesines mokyklas).
Paklausti apie tai, kodėl Kaunas populiarus tarp mokyklą baigusių jaunuolių, IQ kalbinti pašnekovai sutaria, kad nėra vieno konkretaus veiksnio. „Kaune vyksta dinamiški ir jaunimo poreikius atitinkantys pokyčiai, ypač patraukli investicinė ir gyvenamoji aplinka – žalios ir laisvalaikio erdvės, infrastruktūra, mažesnės nei sostinėje nekilnojamojo turto kainos, aktyvus kultūros ir meno laukas, sporto tradicijos ir t.t., sparčiai augančios tarptautinių kompanijų investicijos, galimybės nuosavam verslui“, – įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorė doc. Laima Taparauskienė.
„Daugiausia lemia geografija, norimų studijuoti dalykų pasiūla, gal kiek mažiau jų kokybė ir, žinoma, kultūrinis miesto patrauklumas“, – mano MOSTA vadovas Ramojus Reimeris. Jis pastebi, kad tik nedidelė dalis abiturientų iš Kauno renkasi Vilnių ir atvirkščiai, nors studijų programų pasiūla nėra identiška. Jo teigimu, tai gali lemti ir kultūrinės nuostatos.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Eigirdo Sarkano tvirtinimu, studijų kokybė yra pagrindinis veiksnys, lemiantis studijų Kaune pasirinkimą. Su tuo sutinka ir L. Taparauskienė. „Pastebėjome, kad studijas VDU besirenkantys pirmakursiai pasižymi sąmoningumu ir studijas renkasi labai atsakingai: tyrinėja studijų galimybes, paskaitų turinį, susipažįsta su dėstytojais ir tyrėjais, tyrinėja bendrą atmosferą universitete“, – sakė ji.
KTU gimnazijos moksleivius, liekančius studijuoti Kaune, pritraukia būtent miesto universitetuose stipriai išreikštos studijų kryptys, tokios kaip programų sistemos, informacinės technologijos, inžinerija, medicina. Pasak gimnazijos direktoriaus, sunkiau Kaunui konkuruoti su užsienio universitetais. „Jei studentai renkasi studijas užsienyje, tai dažnu atveju traukos objektu tampa garsūs universitetų vardai ar jų siūlomos studijų programos bei galimybės“, – sakė T. Kivaras.
Tuo metu E. Sarkanas neatmeta ir kitų miesto privalumų: „Kaunas kaip miestas studijoms yra patrauklus, nes didžioji dalis aukštųjų mokyklų yra susikoncentravusios miesto centre arba aplink jį.“ Pasak LSS vadovo, tai labai palengvina susisiekimą. Ant rankos pirštų jis vardijo ir Kaune vykstančius renginius bei įvairias pramogas, kurių nemaža dalis esą yra orientuota konkrečiai į studentus.
„Stiprių universitetų tinklas ir miesto infrastruktūra Kaune užtikrina tai, kad pritraukti studentus į miestą nėra sudėtinga užduotis – šiandieniniams studentams svarbiausia yra gera aplinka, patogus ir nebrangus susisiekimas, patrauklūs ir modernūs bendrabučiai“, – miesto siūlomus privalumus apibendrino „Kaunas IN“ direktoriaus funkcijas atliekantis verslo skyriaus vadovas Tadas Stankevičius.
Šiandieniniams studentams svarbiausia gera aplinka, patogus ir nebrangus susisiekimas, patrauklūs ir modernūs bendrabučiai.
Jo teigimu, vienas iš naujausių studentų traukos objektų Kaune yra projektas „Solo Society“, jauniems žmonėms siūlantis ne tik studentų bendruomenę po vienu stogu, bet ir šiuolaikiškus, moderniai ir stilingai įrengtus bendrabučio tipo kambarius. Čia gali įsikurti studentai tiek iš Lietuvos, tiek ir iš viso pasaulio. „Šis projektas – puikus įrodymas, kad rinkoje tikrai yra ta dalis studentų, kurie prioritetą teikia naujiems, moderniems, aukštesnę gyvenimo kokybę siūlantiems studentiško gyvenimo sprendimams ir sutinka už tai mokėti didesnę kainą“, – teigė T. Stankevičius.
Studentai jaučiasi labai svarbia miesto dalimi.
„Miesto valdžios požiūris į studentus yra labai teigiamas, – įsitikinęs LSS prezidentas E. Sarkanas. – Valdžios atstovai ne tik išklauso studentų problemas bei poreikius, bet ir sprendimais remia įvairias iniciatyvas, palaiko jas finansiškai.“ Kaip pavyzdžius jis pateikė prieš kelerius metus būtent studentų iniciatyva Kaune ketvirtadieniais pradėjusį kursuoti naktinį viešąjį transportą bei festivalį „Kauno jaunimo dienos“. „Visa tai kartu sudėjus lemia, kad studentai jaučiasi labai svarbia miesto dalimi“, – pažymėjo pašnekovas.
Menki, bet esminiai
Kauno universitetų absolventų įsidarbinamumas, praėjus metams po studijų baigimo, svyruoja nuo 70 iki 83 proc. (VDU – 70 proc., KTU – 81 proc., LSMU – 83 proc.). Šiek tiek mažesnė dalis studentų pirmaisiais metais gauna darbą, baigę Kauno valstybines kolegijas – 64–71 proc . Daugelis jų darbą randa mieste, kuriame baigė studijas.
Visgi dalis tų, kurie išvažiuoja arba darbo Kauno regione neranda, pakankamai didelė, kad miesto vadovams keltų galvos skausmą. 2013 m. daryti MOSTA tyrimai rodo, kad tik 40 proc. Kauno universitetų absolventų ir tik 45 proc. kolegijas baigusių studentų pagal darbdavio savivaldybės įrašą dirbo Kauno regione. Kiti arba nerado darbo, arba emigravo, arba dirbo savarankiškai (vidutiniškai 33 proc. studentų), arba išvyko į kitas savivaldybes.
Specialistai sutinka: didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka kovoti, siekiant išlaikyti studentus mieste, yra pereinamasis laikotarpis nuo momento, kai studentas baigia universitetą, iki pirmojo apmokamo darbo.
„Kaunas IN“ laikinasis vadovas T. Stankevičius pripažįsta, kad jaunus specialistus mieste išlaikytų gerai apmokamos ir tolesnį tobulėjimą užtikrinančios darbo vietos. Šiuo metu pajamų, kurias gauna Kauno miesto studentai iš karto po studijų baigimo, vidurkis, MOSTA duomenimis, siekia 617 eurų, o praėjus šešiems mėnesiams – 777 eurus.
T. Stankevičius taip pat įžvelgia keletą sprendimų, galinčių teigiamai prisidėti prie studentų išlaikymo mieste pasibaigus studijoms. „Tai – laikinojo pirmojo būsto pasiūla naujai į darbo rinką tiesiai iš universiteto žengiantiems jaunuoliams, viešojo transporto nuolaidų tęstinumas, tarkime – iki 26-erių ar 30-ies metų“, – sakė jis.
Šie iš pažiūros paprasti sprendimai, „Kaunas IN“ atstovo teigimu, būtų didžiulis postūmis savo vietos darbo rinkoje pradedantiems ieškoti specialistams: aprūpinimas stogu virš galvos sumažintų mintis emigruoti į užsienį, ieškant lengvesnių sprendimų, arba grįžti į gimtuosius miestus, o nuolaidų viešajam transportui pratęsimas leistų jauniems žmonėms ir toliau sėkmingai judėti mieste, naudojantis viešąja infrastruktūra, o ne asmeniniais automobiliais.
E. Sarkanas pritaria, kad reikėtų svarstyti apie pirmojo būsto suteikimo galimybes. „Tai būtų puiki paspirtis bet kuriam studentui, galinti tapti netgi valstybės nacionaliniu tikslu“, – sakė jis. O „Kaunas IN“ atstovas T. Stankevičius mano, kad papildoma paspirtis galėtų būti ir subsidijos biurų nuomai pirmiesiems veiklos metams. „Nes jeigu per kritinius dvejus metus – iškart po studijų pabaigos – buvęs studentas įsitvirtina ir atranda save mieste, išties didelė tikimybė, kad jis ir ateity nebesvarstys emigruoti į užsienį arba pasirinkti kitą miestą savo karjeros keliui tęsti“, – sakė T. Stankevičius.
Apie galimybes iš pirmų lūpų
Praėjusių metų gale pristatytoje Kauno aukštųjų mokyklų tinklo vystymo urbanistinėje galimybių studijoje buvo bandoma išsiaiškinti konkrečias aukštojo mokslo Kaune vizijas bei gerosios praktikos pavyzdžius. Rengiant studiją, diskutuota apie mokyklų identitetą, ateities vizijas, plėtros planus, mokyklų iššūkius ir problemas, susijusias su infrastruktūros tvarkymu ar vystymu, galimas bendradarbiavimo su miesto savivaldybe temas.
Kaip svarbiausią privalumą aukštosios mokyklos grindė galimybę aktyviau įsitraukti į miesto kultūrinį gyvenimą, tapimą miesto renginių ar turistinių maršrutų dalimi. Kita vertus, jos pabrėžė, kad dėl lėšų stokos pastatų atnaujinimo darbai yra lėti ir riboti, be to, reikalinga didesnė vietos integracija (pasiekiamumo ir judumo klausimai).
„Dauguma aukštųjų mokyklų akcentavo mokslo-verslo partnerysčių modelių trūkumą, – teigiama studijoje. – Šiandien vienintelis toks modelis yra koncesija, kuri yra pernelyg sudėtinga ir per daug užtrunka, aukštosios mokyklos neturi galimybės savarankiškai kurti partnerysčių su verslu.“ Taip pat beveik visos aukštosios mokyklos sutiko, jog jos neturi bendro tikslo.
Analizėje daroma išvada, kad laikinoji šalies sostinė turi didelį potencialą tapti mokslo centru su keturiais stipriais poliais: socialinių humanitarinių mokslų poliu miesto centre, technologijų poliu Žaliakalnyje, aplink KTU, gyvybės mokslų poliu šalia Kauno klinikų ir žemės mokslų poliu Kauno rajone, Akademijos miestelyje, aplink Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU).
Šiai vizijai pasiekti numatyti keturi vystymosi tikslai: studentų „inkaravimas“ arba sklandesnio jų įsitvirtinimo mieste užtikrinimas, būsto pasirinkimo įvairovė, taip pat nuomos rinkos šešėlio mažinimas ir verslo įtraukimas. Jų įgyvendinimas esą tiesiogiai priklauso nuo aukštųjų mokyklų, verslo ir Kauno miesto savivaldybės bendradarbiavimo.
Analizėje pripažįstama, kad didelę įtaką Kauno aukštojo mokslo sistemai turės Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma administracinė pertvarka. 2019 m. sausio 1 d. baigsis reorganizavimo procesai, Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir ASU prijungiant prie VDU. Vėliau bus reorganizuojamas Lietuvos sporto universitetas (LSU), jį prijungiant prie LSMU bei užtikrinant LSU studijų ir mokslinės veiklos tęstinumą. Šiuo metu derinamas projektas dėl šių aukštųjų mokyklų jungimo.
Tačiau tai esą nepakeis stiprių medicinos, technologijų, socialinių mokslų ir žemės ūkio polių. Svarbiausias uždavinys jiems bus stiprėti viduje ir veikti aplinką: pritraukti verslus, atsiverti miestui, įsitraukti į bendruomenių kultūrinį gyvenimą. Papildanti infrastruktūra kaip bendrabučiai, sporto infrastruktūra, kultūrinės erdvės turėtų būti vystomos bendrai.
„Daugelis Kaune esančių universitetų nėra pajėgūs išlaikyti ar kurti papildančią infrastruktūrą savarankiškai, esant dabartinėms finansavimo sąlygoms. Svarbu, kad papildanti infrastruktūra būtų gerai pasiekiama, patogi naudotis, atnaujinta ir pritaikyta dabartiniams ir ateities akademinės bendruomenės poreikiams“, – teigiama galimybių studijoje.
