FreepikLietuvos banko (LB) atlikta analizė rodo – lietuviškos kilmės eksportas į Rusiją nuo 2004 m. mažėja, o karinė Rusijos invazija į Ukrainą šią tendenciją tik paspartino. Tačiau paraleliai išaugo eksportas į Nepriklausomos valstybių sandraugos (NVS) šalis, t.y., Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, Moldovą, Tadžikistaną, Uzbekistaną.
„Natūraliai kilo klausimas: taip, galbūt įsigaliojo sankcijos, galbūt jos veikia, tačiau kodėl mes matome tų reeksportuojamų prekių reikšmingą išaugimą į NVS valstybes?“ – spalio 13 d. Marijampolėje vykusiame IQ forume „Sudūva 2023: geopolitinių lūžių įtaka regionų ekonomikai“ klausė LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Kasparas Vasiliauskas.
Ar prie to galėjo prisidėti Lietuvos reeskportuotojai? Galutinio atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau LB atliko analizę, pagal kurią žiūrėjo, ar tos prekės, kurios anksčiau buvo eksportuojamos į Rusiją, yra tos pačios prekės, kurių eksportas išaugo į NVS valstybes 2022 m. antrą pusmetį.
Taip pat pranešime K. Vasiliauskas apžvelgė, kaip Rusijos karas Ukrainoje ir geopolitinės rizikos neigiamai paveikė Lietuvos eksporto sektorių 2022 m., pateikė naujausias tikėtinas prognozes ir atsigavimo perspektyvas. „Galime pasidžiaugti tuo, kad po kiekvieno didžiausio ekonominio pakrėtimo, eksporto pakritimo Lietuvos eksportuotojai reiškmingai atsigauna,“ – teigė K. Vasiliauskas.
JWPLAYER_MAIN:2214
