BendrovėInvesticijos į atsinaujinančiuosius išteklius verslui suteikia ne tik stabilumo, bet ir patrauklumo klientų akyse.
Biržuose pastatyta inovatyvi 450 kW saulės jėgainė „Biržų duonos“ bendrovei per metus pagamina apie 30 proc. reikalingos elektros energijos, o saulėtomis dienomis maisto pramonės įmonė gali veikti naudodama tik savo pagamintą energiją. Metinis šios saulės jėgainės generuojamas elektros kiekis – 518,7 MWh.
Ši jėgainė yra viena pažangiausių Lietuvoje. Beveik dviejų hektarų plote išsidėsčiusi saulės elektrinė išsiskiria tuo, kad saulės moduliai gali sekti ne tik saulės judėjimą horizonte, bet ir keisti savo padėtį pagal saulės pakilimo aukštį virš horizonto, kad būtų pasiektas maksimalus saulės energijos naudojimas. Saulės elektrinei įrengti panaudoti „Ja Solar“ saulės moduliai ir „Huawei“ įtampos keitikliai.
Moduliai, kurie gali judėti priklausomai nuo saulės padėties danguje, yra apie 35 proc. efektyvesni. „Tai padeda maksimaliai „pagauti“ ir išnaudoti saulės energiją. Kad moduliai labai jautrūs saulės spindulių kiekio pokyčiams, galima pastebėti plika akimi, nes, vos saulę užstoja debesys, išmaniosios konstrukcijos ima suktis ieškodamos tinkamesnio spindulių kritimo kampo“, – sakė Andrius Kurganovas, „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius.
Į šį projektą investuota beveik 0,5 mln. eurų. Apie 50 proc. šios sumos kompensavo ES.
Žaliasis verslas
Lietuvoje vis aktyviau investuojama į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius. Inovacijų agentūros komunikacijos projektų vadovė Greta Miliauskienė pasakojo, kad tiek praėjusiame, tiek šiame periode jaučiamas itin didelis bendrovių susidomėjimas pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
„Įmonės skambina ir teiraujasi dėl finansavimo galimybių. Diegti alternatyvius energijos šaltinius jau nebe mada, o būtinybė. 2014–2020 m. finansavimo periodu turėjome priemonę, finansuojančią atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai būtinus įrenginius. Daugiau nei 160 įmonių pasinaudojo šia galimybe ir įsidiegė saulės elektrines už didesnę nei 30 mln. eurų ES investicijų sumą. Lietuvos įmonės į šiuos projektus investavo daugiau nei 55 mln. eurų“, – sakė G. Miliauskienė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto doktorantas Mantas Zelba sutinka, kad verslui itin svarbu pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių dėl kelių priežasčių. Viena svarbiausių – sumažinti klimato kaitos padarinius ir išvengti energijos išteklių deficito rizikos. „Energijos gamyba dar smarkiai priklauso nuo tradicinių energijos šaltinių, tokių kaip nafta, dujos ir anglys, vieno ar kelių išteklių trūkumas sukuria energijos gamybos kainos nestabilumą. Atsinaujinantieji ištekliai yra nepriklausomi nuo iškastinio kuro trūkumo ir mažina šių rizikų įtaką verslui“, – sakė M. Zelba.
„Biržų duonos“ jėgainės įrengimo darbai buvo baigti 2020 m. vasarą. Įmonės vadovas sakė, kad, kai buvo planuojama ir įrengiama jėgainė, nebuvo net kalbų apie energetikos krizę. „Tuo metu ją įsirengti labiausiai skatino noras, kad mūsų gaminiai būtų draugiškesni aplinkai. Mums svarbu ne tik kepiniai, bet ir tai, kokį pėdsaką jie palieka pasaulyje. 2015 m. įsidiegėme šilumos antrinio panaudojimo sistemą, kuri mūsų krosnių karštį panaudoja vandeniui, o žiemą – ir patalpoms šildyti. Siekiame gamybos be atliekų, mažiname kombinuotos pakuotės kiekį. Tad šalia šių sprendimų žalioji energija ir nuosava saulės jėgainė atrodė kaip tikslingas žingsnis“, – sakė A. Kurganovas.
Projekto pradžioje buvo planuota, kad investicijos atsipirks per penkerius metus, bet pakilus elektros kainoms jėgainė jau atsipirko – tai įvyko per mažiau nei trejus metus.
M. Zelba aiškino, kad investicijos į žaliąsias technologijas duoda ilgalaikę ekonominę naudą. Atsinaujinantieji ištekliai gali sumažinti energijos sąnaudas ir taupyti išteklius per ilgą laikotarpį, o tai gali padėti didinti pelną ir konkurencingumą. Taip pat pabrėžiama, kad tokiu būdu skatinama aplinkosaugos ir socialinė atsakomybė.
„Atsinaujinantieji ištekliai yra draugiški aplinkai ir padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių gali padėti įmonėms pasiekti aukštus aplinkosaugos standartus, atitikti tvarumo ir socialinės atsakomybės reikalavimus“, – aiškino KTU atstovas.
Jau egzistuoja ir toliau auga vartotojų segmentas, kuriam svarbu tvarus verslas, o žalioji energija – vienas tokio verslo aspektų. „Mūsų pačių atliktas vidinis „Biržų duonos“ klientų tyrimas atskleidė, kad net 70 proc. mūsų vartotojų tvarumą vertina kaip vieną priežasčių, kodėl renkasi mūsų prekės ženklą“, – pasakojo A. Kurganovas.
Toks reikalingas stabilumas
Praėjusią vasarą buvo pasiektas ne vienas, kartais ir nemalonus, rekordas energetikos sektoriuje. Rugpjūtį Lietuvoje elektros valandinė didmeninė kaina pasiekė 4000 eurų už megavatvalandę. Toks kainų svyravimas gyventojams ir verslui sukėlė didelį galvos skausmą. M. Zelba pabrėžė, kad investavimas į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius padidina elektros energijos kainos pastovumą ilgalaikėje perspektyvoje ir verslui suteikia norimo stabilumo. „Ilgalaikėje perspektyvoje atsinaujinančiųjų šaltinių pagaminta elektros energija bus su žinomais fiksuotais kaštais ir tik trūkstama dalis bus perkama kintamais kaštais, todėl tokia investicija padidina elektros energijos kainų stabilumą“, – teigė M. Zelba.
BendrovėTai pastebi ir pats „Biržų duonos“ direktorius: „Pagrindinė nauda šiuo metu – pastovumas ir užtikrintumas dėl elektros kainos pokyčių. Esame jiems atsparesni. Šiuo metu netgi planuojame saulės parko plėtrą – jo pagaminamą elektros kiekį norime dvigubinti. Projekto pradžioje buvo planuota, kad investicija atsipirks per penkerius metus, bet, pakilus elektros kainoms, jėgainė jau atsipirko – tai įvyko per mažiau nei trejus metus.“
Tiesioginio poveikio produkcijos kainoms jėgainė neturėjo, tačiau buvo išvengta skaudžių nuostolių prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. „Galime daryti prielaidą, kad elektrinė mus išgelbėjo nuo itin didelio kainų kėlimo arba nuostolių 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kai energetikos kainos buvo itin didelės. Mėnuo buvo saulėtas, todėl jėgainė generavo daug elektros, o mums reikėjo mažiau jos pirkti iš kitų tiekėjų“, – pasakojo A. Kurganovas.
KTU ekspertas teigė, kad investuojant į atsinaujinančiuosius išteklius būtina kruopščiai įvertinti galimą naudą. „Yra daug veiksnių, lemiančių investicijos dydį. Vienas tokių – kai saulės elektrinei prijungti reikalingos reikšmingos investicijos į skirstomojo arba perdavimo tinklo infrastruktūrą, kurios gali investicijų poreikį išauginti net dešimtimis kartų. Tokiu atveju investicija tampa nepatraukli ir vargu ar atsipirks. Tačiau pagal rinkoje esančią situaciją galima teigti, kad investicija į saulės elektrinę optimaliu atveju atsipirktų ir per 3–4 metus. Atsipirkimo laikas – kiekvieno investuotojo tolerancijos dydis, tačiau, mano nuomone, jei nėra papildomų kaštų, kurie elektrinės kainą reikšmingai padidintų, verta investuoti į saulės elektrines“, – sakė M. Zelba.
ES INVESTICIJOS LIETUVAI
Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės auginimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti.
BEREKLAMOS:
