FotobankasValdančiųjų 2018 m. priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, leidusios atliekų deginimo jėgaines statyti tik ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių, prieštarauja Konstitucijai, antradienį nusprendė Konstitucinis Teismas (KT).
Teismas nutarė, kad toks reikalavimas yra neproporcingas. KT taip pat paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos, kuriomis Vyriausybei pavesta nustatyti tokių jėgainių pripažinimo valstybinės reikšmės projektais kriterijus, bei Vyriausybės nutarimu jau patvirtinti kriterijai, taip pat leista priimti sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti projektų tolesnio įgyvendinimo.
Dėl šių pataisų 2018-ųjų rudenį į KT kreipėsi 31 Seimo narys iš opozicijos. Kreipimąsi parengė konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų nariai bei tuomet valdančiųjų socialdemokratų darbo frakcijai priklausęs Algirdas Butkevičius.
KT teigimu, Konstitucijoje įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti – ji gali būti ribojama siekiant užtikrinti bendrą tautos gerovę, saugoti nuo kenksmingų poveikių žmonių sveikatą ir aplinką, atlyginti gamtai padarytą žalą. Tačiau siekiant šių tikslų būtina laikytis konstitucinio teisinės valstybės principo – teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.
„Išsikeltas tikslas – sumažinti neigiamą atliekų deginimo įrenginių poveikį visuomenės sveikatai – gali būti pasiektas kitomis, atliekų deginimo ūkinę veiklą mažiau varžančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant pareigą atlikti privalomą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu, be kita ko, atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietą, įvertinamas šios ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai“, – rašoma KT pranešime.
Todėl, anot KT, reikalavimas atliekų deginimo jėgaines statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, kuris nėra grindžiamas objektyviais kriterijais, neproporcingai apsunkina galimybę atliekas tvarkyti aplinkai ir visuomenės sveikatai palankiausiu būdu.
KT teigimu, įstatymo pataisomis suteikiant Vyriausybei teisę priimti sprendimus dėl jau pradėtų atliekų deginimo jėgainių projektų ateities, numatant galimybę juos apriboti arba iš viso nutraukti, paneigiami tokių jėgainių plėtotų teisėti lūkesčiai, be to, nėra aišku, kaip Vyriausybei priimant sprendimus dėl jau pradėtų projektų tolesnio įgyvendinimo būtų taikomas visuomenės sveikatos interesų kriterijų, į kurį jau buvo atsižvelgta atliekant minėtų projektų poveikio aplinkai vertinimą.
Įstatymo reikalavimas, kad atliekų deginimo jėgainės turi atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jos pripažįstamos valstybinės reikšmės objektais, KT vertinimu, yra esminė po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų komunalinių atliekų deginimo ūkinės veiklos vykdymo sąlyga.
KT vertinimu, tokie kriterijai turi būti nustatomi ne Vyriausybės nutarimu, kaip yra dabar, o įtvirtinti įstatyme, nes pagal Konstituciją tai leistų užtikrinti viešąjį interesą, kad atliekos būtų tvarkomos tinkamai, nekeltų grėsmės aplinkai ir visuomenės sveikatai. Kriterijus, nustatytus Vyriausybės nutarimu patvirtintame Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos apraše, KT pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai.
Tačiau KT taip pat pažymėjo, kad jo sprendimas nukreiptas į ateitį, todėl nutarimas dėl kriterijų prieštaravimo Konstitucijai nėra pagrindas ginčyti teisės aktų, priimtų vadovaujantis jais, atitiktį Konstitucijai.
Į KT parlamentarai 2018-ųjų rudenį kreipėsi po to, kai Seimas pasipriešino tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas.
Vyriausybė pernai lapkritį ketino spręsti dėl kogeneracinių jėgainių projektų Vilniuje ir Kaune tolesnio įgyvendinimo. Ministrų kabinetas turėjo įvertinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymą, kad projektai būtų įgyvendinami toliau, tačiau buvo nuspręsta šio klausimo kol kas nesvarstyti.
SAM siūlė pritarti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų pabaigimui, remdamasi jau atliktų poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimų rezultatais, kad elektrinės neturės neigiamos įtakos žmonių sveikatai.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau kritikavo abu projektus, bet kartu tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės.
Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
