Pasaulyje, taip pat Baltijos šalyse, yra daug pigių pinigų, bet po rekordinių 2015-ųjų įmonės neskuba nei parsiduoti, nei apsipirkti.
Kurį laiką sklandžiusius gandus apie banko „Nordea“ planus trauktis iš Baltijos šalių nutildė oficialus šio ir DNB banko pareiškimas jungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Naujasis bankas, kurio pavadinimas dar neskelbiamas, turėtų pradėti veikti 2017 m. antrą ketvirtį, kai bus gauti kontroliuojančių institucijų leidimai. Naujokas pretenduoja iškart tapti Baltijos šalių lyderiu, nors jį kuriantys „Nordea“ ir DNB toliau liks vieni pagrindinių konkurentų Skandinavijos ir Šiaurės Europos šalyse.
Mažesnėje rinkoje verslus sujungę konkurentai, kaip patvirtino advokatė Dovilė Burgienė, „Valiunas Ellex“ partnerė, nėra retas atvejis. Šis sandoris įrodo, kad tokiose mažose šalyse kaip Baltijos kaimynės bendrovėms, ypač veikiančioms kontroliuojamuose sektoriuose, prasmingiau jungtis ir užsitikrinti fiksuotas sąnaudas.
„Skandinavijoje konsolidacijos procesai įvyko jau seniai, ir mūsų šalys pamažu artėja prie tokio verslo modelio“, – sakė pašnekovė, kuri verslų konsolidaciją vadina potencialiu būsimų sandorių šaltiniu.
„Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba dviejų stiprių Šiaurės Europos bankų sprendimą jungtis taip pat vertina kaip logišką žingsnį. Tačiau integracija užtruks, tad ir naudą bus galima vertinti tik po kelerių metų. „Ilguoju laikotarpiu tokia sąjunga turės pavirsti į naują darinį: arba vienas bankas perims kito dalį, arba suformuotas vienetas bus pasiūlytas naujam rinkos žaidėjui, norinčiam ateiti į Baltijos šalis“, – prognozavo pašnekovas.
Laikinas atoslūgis
„Nordea“ ir DNB sandoris neabejotinai bus vienas brangiausių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) Baltijos šalyse. Atsižvelgiant į didžiausių M&A vertes, pirmą šių metų pusmetį trijose kaimynėse fiksuotas atoslūgis. Baltijos šalių M&A rinką šiek tiek atvėsino ir per pasaulį nusiritusi nežinomybės dėl „Brexit“ padarinių banga. Tai viena priežasčių, kodėl sandoriai sudaromi vangiau.
„Britų sprendimas išties paveiks nemažai verslų, o kai kurie jų, pavyzdžiui, bankai, jau pajuto pokyčius. Stabtelėjusi Didžiosios Britanijos gyvenamųjų namų rinka gali nulemti, sakykim, langų gamintojų Lietuvoje rodiklius. Taigi nemažai įmonių gali būti paveiktos geopolitinių pokyčių, ir tai, be abejo, vertina potencialūs pirkėjai, kurie pirmiausia atsižvelgia į pelningumą, augimo tempus ir kas lemia tokius verslo rezultatus“, – komentavo D. Burgienė.
Tačiau „Valiunas Ellex“ partnerė įsitikinusi, kad stabtelėjimas bus laikinas, nes iš bet kokių sukrėtimų vieni verslai išlošia, o kiti pralaimi. Privačiojo kapitalo fondai ieško potencialių taikinių ir yra pasiruošę investuoti rekordines sumas. Tarptautinio kapitalo fondai labiausiai vertina, kad Lietuvos ūkis lieka stabilus, didėja vidaus vartojimas, todėl dairosi verslų, kuriuos skatina augti vietos vartojimas. Tradiciškai vis dar paklausūs eksportuojantys verslai, taip pat gali būti sulaukta investicijų į apdirbamąją pramonę, sandorių reikia tikėtis energetikos, transporto, infrastruktūros, žemės ūkio, galbūt mažmeninės prekybos sektoriuose.
Stabtelėjusi Didžiosios Britanijos gyvenamųjų namų rinka gali nulemti, sakykim, langų gamintojų Lietuvoje rodiklius.
Palankias aplinkybes M&A sandoriams Baltijos šalyse regi ir Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis: „Pinigai pigūs, verslai, net ir buvę priklausomi nuo Rusijos rinkos, sugebėjo persiorientuoti. Progresą veikiausiai stabdo kainos klausimas – jeigu iš pradžių pirkėjo ir pardavėjo nuomonės išsiskiria, prie derybų stalo vėl gali būti sėdama po metų.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nėra daug sėkmingai veikiančių verslų, kurių savininkai norėtų juos parduoti, nes nerastų alternatyvų, kur investuoti gautus pinigus ir užsitikrinti didesnę grąžą. Tad gali padaugėti tik tų sandorių, kuriuos paskatina šeimos įmonės akcininko apsisprendimas trauktis į pensiją, bet tai nebus masinis reiškinys.
Žemyn… iki normos
Pasaulyje pirkėjai išlieka gana atsargūs ir neskuba sudaryti stambių sandorių – pirmas šių metų pusmetis pagal vertę, palyginti su 2015 m. (žr. grafiką), primena 2008 m. fiksuotą nuosmukį. Galbūt toks investuotojų atsargumas – artėjančios krizės ženklas?
„Vertinti ekonomikos būklę tik pagal M&A sandorių apyvartą netikslinga – reiktų atsižvelgti į bendrą investicijų lygį, nes susijungimo sandoriai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip naujų darbo vietų ir ekonomikos apimties augimo šaltinis. Pigių pinigų rinkoje yra daug, tačiau jie labiau lemia didesnes sandorių kainas nei apimtį – dėl pigių pinigų ekonomikoje staiga neatsiranda daugiau patrauklių įsigyti verslų“, – tvirtino M. Urba.
V. Plunksnis priminė, jog krizė paprastai užklumpa netikėtai, o šiuo metu dauguma investuotojų elgiasi gerokai atsargiau, sprendimus pasveria ir nekartoja 2007 m. padarytų klaidų, – tai nuteikia optimistiškai, kad į gilesnę duobę nepateksime.
Ekspertai sulėtėjusį M&A rinkos tempą aiškina ne tik „Brexit“ (vien Jungtinėje Karalystėje M&A rinka šių metų antrą ketvirtį krito 85 proc.), bet ir kitomis ekonominėmis bei politinėmis priežastimis (Europoje tęsiasi migrantų krizė, o JAV laukiama prezidento rinkimų). Sandorių sumažėjo energetikos sektoriuje, išgyvenančiame žemų naftos kainų ciklą, be to, kelis stambius įmonių susitarimus atšaukė kai kurių šalių priežiūros institucijos.
„M&A rinkos sulėtėjimas šiais metais jaučiamas iš dalies dėl to, kad pernykščiai metai buvo rekordiniai pagal stambius sandorius. Tikėtis, kad kiekvieni metai bus rekordiniai ir M&A rinka tik augs, yra nerealu. 2016-aisiais, palyginti su pokriziniais metais, galima sakyti, padėtis normalizavosi“, – IQ teigė D. Burgienė.
Kinų apetitas
Šiemet vienu pagrindinių M&A rinkos variklių išliko Kinija – vien užsienyje kinų įmonės per pirmą pusmetį sudarė 121 mlrd. JAV dolerių vertės sandorių ir viršijo pernai per visus metus pasiektą rezultatą (111 mlrd. JAV dolerių). Proveržis galėjo būti dar didesnis, bet kai kurios pasaulio valstybės blokavo keletą potencialių kinų įmonių įsigijimo sandorių gindamos nacionalinio saugumo interesus.
„Valiunas Ellex“ partnerei D. Burgienei iš kolegų užsienyje tenka išgirsti, kad ne visi kinai garsėja gera reputacija, pasitaiko atvejų, kai Kinijos įmonės tik pasinaudoja kitų valstybių subsidijomis, o vėliau verslus apleidžia. Ji neabejoja, kad jeigu kinai nusitaikytų į kurį nors Lietuvos strateginį sektorių, Vyriausybės sudaryta komisija svarstytų, ar tokie planai atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.
Lietuvoje kinai labiausiai domisi infrastruktūros, transporto, energetikos, maisto pramonės sektoriuose veikiančiais verslais, taip pat ieško technologijų, kurias galėtų nusipirkti ir prisitaikyti.
Tačiau, kaip pabrėžė „Orion Securities“ atstovas M. Urba, Kinijos atstovai ieško didelės apimties investicijų, tad juos galėtų sudominti tik stambiosios šalies bendrovės, pavyzdžiui, didžiausios mūsų chemijos pramonės įmonės arba nevalstybinės energetikos bendrovės, vykdančios ambicingus atsinaujinančiosios energetikos projektus.
