Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 21 d.


VERSLAS
Atsinaujinančios energetikos atstovai nerimauja: plečiantis pramonei, trūksta specialistų
ELTA
Unsplash

Augančiai atsinaujinančios energetikos rinkai didėja šioje srityje galinčių dirbti specialistų poreikis. Verslo atstovai nuogąstauja, kad reikiamų darbuotojų Lietuva gali ir pritrūkti, jei nebus imtasi pokyčių švietimo srityje.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pabaigoje šalyje elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityje dirbo 13,3 tūkst. šalies gyventojų – 28 proc. daugiau nei 2021 m. pabaigoje.

Vis dėlto pastebimas mažesnis naujų specialistų ruošimas šalies ugdymo įstaigose. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kasmet parengia apie 80 energetikų, o kituose universitetuose ar kolegijose situacija nėra geresnė – pastaruosius metus energijos inžinerijos studijų krypties programų populiarumas ženkliai mažėja, surenkamos vis mažesnės pirmakursių auditorijos, teigiama Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) pranešime žiniasklaidai.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovo Edgaro Maladausko, augant atsinaujinančios energetikos rinkai naujų specialistų ruošimas yra ypatingos svarbos klausimas.

„Vien vystant pirmąjį jūrinio vėjo parką Baltijos jūroje reikės įrengti iki 50 vėjo elektrinių – jų bokštams suprojektuoti, įrengti, pastatyti, o vėliau eksploatuoti bus reikalingi energetikos srities specialistai. Be to, sausumos vėjo parkų taip pat daugėja, tad darbuotojų poreikis šioje srityje kasmet tik dar labiau auga“, – komentuoja jis.

Anot E. Maladausko, jau dabar trūkstant vietinių specialistų atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai yra priversti kviestis montuotojų brigadas iš užsienio šalių.

„Ši situacija gali eskaluotis iki tokio lygio, kad darbuotojų trūkumas gali iš esmės stabdyti ir atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Turint omenyje, kad Lietuva iki 2030 m. planuoja iki 100 proc. elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių, būtina jau dabar didinti šioje srityje dirbančių specialistų skaičių“, – teigė jis.

Verslas nori bendradarbiauti

Energetikos ministerija ir privatus sektorius jau kurį laiką skatina studentus rinktis energetines bei inžinerines specialybes jiems skiriamomis stipendijomis. 2022 m. studijuoti pradėjusiųjų stipendijoms ministerija buvo numačiusi skirti 24 tūkst. eurų.

Stipendijas nusprendė skirti ir energetikos sektoriaus įmonės: energetikos įmonių grupei „EPSO-G“ priklausančios bendrovės „Amber Grid“, „Litgrid“ ir „Tetas“ skyrė daugiau kaip 100 tūkst. eurų inžinerinės pakraipos studentų stipendijoms, tuo tarpu „Ignitis“ suteikė 150 tūkst. eurų paramą pirmakursiams. Stipendijos dydis vienam studentui siekė 200–300 eurų per mėnesį.

Vis dėlto skatinant studentus rinktis energetikos pakraipos studijas reikalingos ne tik finansinės paskatos, bet ir žinios, kurias gali suteikti šioje srityje dirbantis verslas. Ypač tai aktualu formuojant studijų programas, kad ruošiami specialistai ne tik įgytų darbo rinkos poreikius atitinkančias kompetencijas, bet ir galėtų jas pritaikyti praktiškai, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Jau šiandien glaudus bendradarbiavimas tarp vystytojų ir švietimo įstaigų yra labai svarbus, nes daugelyje regiono valstybių jūrinio vėjo projektai statybos etapą pasieks panašiu laiku, tad specialistų poreikis regione ženkliai išaugs. Negana to, visos Baltijos jūros regiono valstybės turi išsikėlusios ambicingus tikslus jūrinės vėjo energetikos sektoriaus vystyme iki 2030 m. Atsižvelgdami į tai, praėjusį gruodį pasirašėme bendradarbiavimo sutartis su Vakarų Lietuvos švietimo institucijomis“, – komentuoja „RWE Offshore Wind“ projekto Lietuvoje vadovas Matas Anužis.

Pasak jo, pradiniame bendradarbiavimo etape didžiausias dėmesys yra sutelktas į švietimo institucijų supažindinimą su jūrinės vėjo energetikos sektoriumi, būtinų specialistų ir kompetencijų poreikiu. Tokiu būdu institucijos išsigrynina ir apsibrėžia savo vaidmenį bei tikslus. Tikimasi, kad tai paskatins ir energetikos sektoriui aktualių specialybių patrauklumą.

Nori ruošti jūrinio vėjo energetikos specialistus

Savo ruožtu švietimo įstaigos, reaguodamos į augantį energetikos specialistų poreikį, yra suinteresuotos plėsti turimų studijų krepšelį ir pasiūlyti studentams galimybę įgyti jau šiuo metu paklausias profesijas, teigiama pranešime.

„Puikiai suprantame, kad jei neturėsime savų specialistų, jų vietą užims iš trečiųjų šalių ar Europos Sąjungos atvykę darbuotojai. Darbo rinka energetikos sektoriuje jau dabar yra labai mobili – lietuvių vietą gali užimti lenkai, danai, vokiečiai ir kiti. Šių šalių, jau plėtojančių jūrinio vėjo parkus, specialistams darbo galimybės Lietuvoje irgi yra patrauklios – jie atvyks čia dirbti ne todėl, kad yra geresni, o kad mes patys neturėsime savų darbuotojų“, – teigia Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Praėjusiais metais saulės elektrinių montuotojus pradėjęs ruošti mokymo centras šiuo metu domisi galimybe parengti mokymų programą jūrinio vėjo elektrinių specialistams.

„Kol kas daug nežinomųjų, kaip ši mokymų programa gali atrodyti – kokios kompetencijos bus reikalingos specialistams, nes vieni dirba iki jėgainių paleidimo, kiti – prie jėgainių eksploatacijos ir priežiūros. Mano supratimu, jūrinės energetikos specialistai privalo turėti ne tik energetikos, inžinerijos kompetencijas, bet ir laivininkų – šie žmonės vis dėlto dirbs jūroje esančiuose objektuose“, – vardija E. Skarbalius.

Jo teigimu, šiuo metu jau vyksta diskusijos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tačiau, kad startuotų, naujos mokymų programos turės gauti ir licencijas.

Reikia aukštos kvalifikacijos specialistų

Verslo atstovai nuogąstauja, kad norint kuo greičiau užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, bus imtasi skubotų priemonių – jėgainių montavimo jūroje imtųsi reikiamos kvalifikacijos neturintys specialistai arba vyktų mokymasis darbo metu. Vis dėlto šiuo atžvilgiu svarbus ir saugumo klausimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Jei vėjo parkas Baltijos jūroje patenkins dalį Lietuvos energetinių poreikių, jis turės būti ne tik nuolat prižiūrimas, kad neįvyktų gedimai, sąlygojantys elektros energijos trūkumą, bet ir saugomas nuo diversijos. Bet kokiu atveju tokiame objekte turi dirbti tik licencijuoti, aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys kompleksines žinias ir galintys užtikrinti saugumą bei darbų atlikimo kokybę“, – pažymi E. Skarbalius.

2023 05 30 15:37
Spausdinti