ShutterstockPastarąjį dešimtmetį ekonomiškai geriau sekasi šiaurinėms Europos valstybėms. Skandinavijos šalys, taip pat Vokietija, Lenkija ir net Didžioji Britanija galėjo pasigirti padoriu ekonomikos augimu ir užimtumu. O pietinės šalys pirmiausia nukentėjo nuo 2010–2012 m. euro krizės ir skausmingos korekcijos po jos, paskui stiprų smūgį sudavė pandemija, kuri labiausiai pakenkė nuo turizmo stipriai priklausomiems ūkiams.
Europai susiduriant su naujais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir geopolitiniai sukrėtimai, ją sudarančių valstybių ekonominė sėkmė ima priklausyti nuo naujų veiksnių, kurie išryškės 2024-aisiais.
Mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2024“, kurį nedelsiant išsiųsime nurodytu adresu. Portale IQ.lt bus publikuojama didžioji dalis šio žurnalo tekstų ir jie bus prieinami įsigijus IQ.lt Premium turinio prenumeratą.
Pradėkime nuo klimato kaitos. Europa siekia tapti pirmuoju žemynu, kuriame tarša anglies dioksidu būtų neutrali. Tam ji turi apsirūpinti elektra neišmesdama anglies dioksido, o paskui pertvarkyti pramonę, šildymą ir transportą, kad jie naudotų ekologišką energiją. Tai nemenkas uždavinys. Kai kam ši žalioji transformacija gali paskatinti ekonomikos augimą, nes investicijos didina paklausą, o geografinės sąlygos atveria galimybių. Žaliosios ekonomikos postūmį labiausiai gali pajusti vietovės, kur galima generuoti daug atsinaujinančiosios energijos, pavyzdžiui, vėjuotoji Šiaurės jūros pakrantė arba saulėtoji Ispanija.
