Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, balandžio 18 d.


Aukso kasyklos
Matas Baltrukevičius
Brangus trofėjus (Scanpix nuotrauka).

Penkiolika iš 25 daugiausia atlyginimams išleidusių Europos futbolo klubų priklauso Anglijos „Premier“ lygai.

Nors Anglijoje dažnai lyja (tuo ypač linkę skųstis pinigus ūkanotajame Albione uždirbantys Pietų Amerikos šalių piliečiai), ji išlieka futbolo talentų traukos centru Europoje. Be abejo, ir kitų valstybių didieji klubai išleidžia daug pinigų algoms, tačiau išskirtinai finansiškai galingi net „Premier“ lygos vidutiniokai. Pavyzdžiui, visą sezoną ant iškritimo iš „Premier“ lygos ribos balansavęs „Swansea“ klubas pernai vasarą žaidėjus pirko iš Amsterdamo „Ajax“, Eindhoveno PSV (tuomečių Nyderlandų čempionų ir vicečempionų), Čempionų lygos finalininko Madrido „Atletico“ ar UEFA Europos lygą laimėjusios „Sevillos“. Ne visas naujokų ketvertukas buvusiems klubams buvo labai reikalingas, tačiau tai reiškia, kad 12-oji Anglijos komanda pagal savo finansines galimybes gali prilygti Europos galingiesiems – už grašius į Anglijos vidutiniokus niekas nesikeltų. Daugiausia algoms išleidžiančių 25 klubų sąrašą sudarė „Daily Mail“. Šio sezono oficialūs atlyginimų duomenys dar nepaviešinti, tačiau žurnalistai įvertino pernykštę statistiką ir pokyčius klubuose. Reitinge pirmaujanti „FC Barcelona“ per sezoną algoms skiria 279 mln. svarų. Daugelis iš dešimties ne Anglijos klubų sąraše yra gana aukštai – Madrido „Real“, „Paris Saint Germain“, Turino „Juventus“, Miuncheno „Bayern“ patenka į didžiausių išlaidūnų dešimtuką. Tačiau tris kartus per pastaruosius keturis sezonus Čempionų lygos pusfinalį ir dukart finalą pasiekęs Madrido „Atletico“ pagal išlaidas atlyginimams atsilieka net nuo „Sunderland“, kuris šį sezoną iškrito į žemesnį Anglijos divizioną.
Reitinge pirmaujanti „FC Barcelona“ per sezoną algoms išleidžia 279 mln. svarų.
Nemažas sumas žaidėjams perpirkti ir algoms atriekiantys „Premier“ lygos vidutiniokai turtus neša ne iš aitvarai. Visų pirma, suplaukia lėšos už pelningas televizijos transliacijas. Paskutinę vietą „Premier“ lygoje užėmęs „Sunderland“ už transliacijas gavo 93,5 mln. svarų, čempionė Londono „Chelsea“ – 151 mln. Vidutiniokų algos ir perpirkimas Albione tikrai išpūstas, ypač jaunų vietos talentų. Johnas Stonesas, kurio žaidimas šį sezoną „Manchester City“ trenerį Josepą Guardiolą dažniau vertė griebtis už galvos, negu džiaugtis, klubui kainavo 47,5 mln. svarų. Vos per pusantro sėkmingo sezono „Newcastle United“ Andy Carrollas 2011 m. tapo aštuntu brangiausiu visų laikų futbolininku, kai „Liverpool“ už jį sumokėjo 35 mln. svarų. Šis aukštaūgis puolėjas nuo 2006 m. „Premier“ lygoje įmušė gana kuklius 50 įvarčių. Dėl išpūstų vietos žaidėjų kainų nemažai komandų turi itin daug legionierių, kuriems, aišku, irgi priverstos mokėti nemenkas algas. Daugelis vidutiniokų bent jau kartais patenka ir į kovos dėl išlikimo „Premier“ lygoje įkarštį. Iškritusieji iš karto pajunta, kad antrame Anglijos divizione gerovės išties mažiau, nors „Premier“ lyga jiems numačiusi vadinamąjį parašiuto mokestį. 2015–2016 m. „Premier“ lygą palikę trys klubai kartu sudėjus gavo 41 mln. svarų. Tačiau komanda, pirmu mėginimu nesugebėjusi grįžti į aukščiausiąjį šalies divizioną, ateityje tai padaryti šansų turi mažiau, nes finansinės klubų galimybės greitai susilygina. Šį sezoną tik trečiajame šalies divizione žaidė „Bolton“, kuri prieš penkerius metus iškrito iš „Premier“ lygos, kai komandai atstovavo dabartiniai Anglijos čempionai Gary Cahillas ir Marcosas Alonso. Ateinantį sezoną toks likimas laukia dar neseniai aukščiausiojoje lygoje žaidusių „Wigan“ ir „Blackburn Rovers. Ilgiau antrajame šalies divizione užsibuvę klubai retai ilgesniam laikui išsaugo žaidėjus, įrodžiusius, kad gali sėkmingai kovoti „Premier“ lygoje.

Kam tau pinigai, juk neturi fantazijos?

Ostapo Benderio iškeltas klausimas labai aktualus ir futbolui. Nors iš 25 daugiausia algoms išleidžiančių klubų tik vienas „Sunderland“ kitą sezoną paliks aukščiausią savo šalies divizioną, nesėkmės istorijų yra ir daugiau. Dvi iš septynių „Daily Mail“ reitingo pozicijas užima „Manchester United“ ir Londono „Arsenal“. Pirmoji komanda į Čempionų lygą pateko ne per paradines duris – jai kelią teko skintis per UEFA Europos lygą, antroji prestižinį Europos turnyrą stebės tik per televiziją. O Anglijai jame atstovaus 3, 5, 9 ir 11 reitingo vietose esantys klubai. Milano „AC Milan“ ir „Internazionale“ sąraše atitinkamai yra 12-as iš 16-as. Kam tai rūpi, kai jie šį sezoną įnirtingai kovėsi dėl gana nereikšmingos šeštos vietos „Serie A“, o į priekį praleido kelis klubus, nepatenkančius į reitingo 25-tuką: Romos „Lazio“, Bergamo „Atalantą“ ar „Napoli“. „Inter“ Čempionų lygoje nežaidžia nuo 2011–2012 m., „AC Milan“ – nuo 2013–2014 m. sezono.
Anglijos futbolo klubai – vieni didžiausių išlaidūnų
Turintys fantazijos tampa vis paklausesne preke futbolo rinkoje. Neįspūdingą vartininko karjerą 1999-aisiais baigęs Monchi po metų buvo paskirtas „Sevillos“ klubo, kuriame žaidė visą gyvenimą, sporto direktoriumi. Andalūzijos komanda į reitingą nepatenka ir labai dažnai savo lyderius priversta išleisti į didesnius bei turtingesnius klubus. Per Monchi darbo metus „Sevilla“ penkis kartus laimėjo UEFA Europos lygą, du sykius – Ispanijos karaliaus taurę, po vieną Ispanijos ir Europos didžiąsias taures. Monchi sustiprino akademijos veiklą, o pirkdamas ir parduodamas žaidėjus klubui uždirbo apie 200 mln. eurų. Dabar futbolo genijus disponuos didesnėmis sumomis Amžinajame mieste, kur jį prisiviliojo „AS Roma“. Angliškasis Monchi atitikmuo yra Steve’as Walshas. Jis į Londono „Chelsea“ atvedė Gianfranco Zolą ir Didier Drogbą, kurie tapo klubo legendomis. 2006 m. paskirtas „Newcastle United“ skautingo vadovu, ten sutiko Nigelą Pearsoną, kurio ištikimu asistentu dirbo iki pat tada, kai 2015 m. „Leicester City“ priėmė išmintingą sprendimą su treneriu atsisveikinti, bet štabą pasilikti. 2012-ųjų vasarą S. Walshas į „lapių“ stovyklą už milijoną svarų priviliojo Jamie Vardy. Po dvejų metų stebėdamas „Le Havre“ krašto saugą Ryaną Mendesą atkreipė dėmesį į jo bendraklubį Riyadą Mahrezą, kuris iki tol net nebuvo girdėjęs apie „Leicester City“ egzistavimą. 2015 m. vasarą N’Golo Kanté už 8 mln. eurų prisijungė prie „lapių“. Ši trijulė atvedė klubą iki triumfo „Premier“ lygoje 2015–2016 m., o S. Walshas dabar yra Liverpulio „Everton“ futbolo direktorius. Kur „lapės“ buvo šį sezoną? Ilgą laiko kovojo dėl išlikimo ir tik pakeitusios trenerį išsaugojo vietą „Premier“ lygoje (finišavo dvyliktos). Už N. Kanté praėjusią vasarą buvo gauti 32 mln. eurų, sulaukta solidžių išmokų už pelnytą auksą. Pinigus klubas investavo į naujus futbolininkus. Iš penkių pagrindinių vasaros pirkinių nė vienas nesužaidė nė pusės sezono rungtynių, tik žiemą įsigytas Wilfredas Ndidi tapo tvirtu starto sudėties žaidėju. Kad mažesni klubai kartais sutrinka išsipūtus banko sąskaitoms, įrodo ir 2012–2013 m. „Tottenham Hotspur“, už 85,3 mln. svarų į Madrido „Real“ paleidusio Garethą Bale’ą, pavyzdys. Iš pardavimų komanda tą vasarą uždirbo 116 mln. svarų. Klubą papildė septyni žaidėjai, iš kurių iki šiol žaidžia tik du – Christianas Eriksenas ir Érikas Lamela, likę penki, už kuriuos „Tottenham Hotspur“ sumokėjo 67,5 mln. svarų, vėliau parduoti tik už 43,6 mln. svarų, o pats sezonas užbaigtas kuklioje šeštoje vietoje.
2017 08 12 13:00
Spausdinti