ShutterstockInternetas vis dar yra populiariausia azartinių lošimų vieta, savo pozicijas sustiprinęs per COVID-19 pandemiją ir po jos, tačiau 2025 m. pastebimas ryškus lošimų internete dalies sumažėjimas, o antžeminiai lošimai, ypač lošimo automatų salonuose, auga, rodo Lietuvos lošimų priežiūros tarnybos (LPT) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta kasmetė apklausa. Paklausti, kokiose lošimų vietose lošė azartinius lošimus, internetą 2025-aisiais nurodė 54 proc. respondentų, o prieš metus – 63 proc. Lošusių lošimo automatų salonuose dalis padidėjo 5, lažybų punktuose – 1 procentiniu punktu. Ypač pastebimai krito lošusių kazino dalis – nuo 46 iki 25 proc. (žr. 1 grafiką).
LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas psichologas Olegas Mackevičius teigė nepastebintis sumažėjusios interneto įtakos, priešingai – vis daugiau konsultuojamų žmonių lošia internete: „Lošimai internete patrauklesni tuo, kad galima lošti iš bet kurios vietos, užtenka telefono ir interneto. Lošimų pasiūla internete yra gerokai gausesnė, tai gali žadinti smalsumą ir norą išbandyti skirtingus lošimus.“
Psichologas pabrėžė, kad lošimai internete labiau patinka uždariems žmonėms, kurie nenori bendrauti ar saugo privatumą: „Tai gali sukurti saugumo iliuziją, padėti labiau atsipalaiduoti, tai sumažina budrumą ir susilpnina gynybinius mechanizmus, nes lošiama saugioje vietoje, namuose, darbe. Man svarbūs klausimai ne kokius lošimus asmuo lošia, o kas jį paskatino pasirinkti būtent tokią pramogą, ko siekia lošdamas, ką patiria?“
Priklausomybė gali išsivystyti ne tik lošimams, bet ir internetiniams žaidimams, kurių kūrėjai siekia žmones įtraukti taip, kad šie imtų leisti pinigus už papildomas „gyvybes“ ar prizus. Tačiau O. Mackevičius pripažino, kad tikrus lošimus imituojantys žaidimai be pinigų nesukelia tokio didelio azarto, nes neturi materialaus atlygio. Tačiau specialistas ragino nuo tokių žaidimų saugoti nepilnamečius, kuriems azartui patirti labiau tinka stalo ir sporto žaidimai, nesuformuojantys priklausomybės ligų.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Kas dažniausiai lošia?
Lietuvoje, apklausos duomenimis, azartinius lošimus yra lošę 18,9 proc. vyrų ir 4,2 proc. moterų. Jauni žmonės gerokai dažniau yra lošę nei vyresni – 27,1 proc. amžiaus grupėje iki 29 metų, 23,1 proc. – tarp 30–39 metų asmenų. Mažiau nei kas dešimtas yra lošęs 40–49 metų grupėje, o tarp vyresnių tik maždaug 1 iš 25 apklaustųjų.
„Jaunystę laikyčiau rizikos veiksniu, nes jaunam žmogui būdinga tyrinėti rizikingas veiklas, kurios net gali prasilenkti su įstatymais, – kalbėjo psichologas O. Mackevičius ir pridūrė, kad, jei priklausomybės liga susiformuoja jaunystėje, iš jos „išaugti“ nepavyks: – Nuo priklausomybių neišgyjama, tačiau išmokus tinkamai savimi pasirūpinti, padedant specialistams, galima gyventi kokybišką, visavertį gyvenimą.“
Jaunystę laikyčiau rizikos veiksniu, nes jaunam žmogui būdinga tyrinėti rizikingas veiklas, kurios net gali prasilenkti su įstatymais.
Pagal socialinę padėtį didžiausi lošėjai yra įmonių ar padalinių vadovai (23,5 proc.), kvalifikuoti darbininkai (18,7 proc.), verslininkai (18,5 proc.). Mažiausiai linkę lošti yra pensininkai (1,3 proc.), o tarp apklaustų ūkininkų nė vienas nenurodė kada nors lošęs. Lošusios prisipažino 14,8 proc. namų šeimininkių ar vaiko priežiūros atostogose esančių moterų. Tarp turtingesnių žmonių yra daugiau lošėjų. Iki 600 eurų pajamų vienam šeimos nariui grupėje lošė 6,1 proc., o virš 1001 euro šeimos nariui – 20,7 proc. Azartinius lošimus lošia 22,3 proc. Vilniaus gyventojų – daugiau nei du kartus didesnis rodiklis nei kitų miestų ir beveik keturis kartus nei kaimo gyventojų.
Kasdien, beveik kasdien ar kelis kartus per savaitę lošia 7 proc. lošiančiųjų. Palyginti su 2022 m., rodiklis yra daugiau nei dukart didesnis (žr. 2 grafiką). Lošiantys kasdien arba beveik kasdien pripažino 1,4 proc. lošiančių vyrų ir 4,5 proc. moterų, kelis kartus per savaitę – 3,8 proc. vyrų ir 9 proc. moterų.
Vieno apsilankymo lošimo namuose ar internete metu 33 proc. respondentų teigė išleidžiantys iki 20 eurų, 44 proc. – 21–50 eurų. Nuo 101 iki 300 eurų pripažino išleidžiantis kas dvidešimtas apklausos dalyvis (žr. 3 grafiką). Pavyzdžiui, 2020 m. net 53 proc. lošiančių apklaustųjų teigė vieno apsilankymo metu išleisdavę iki 20 eurų.
(Ne)pripažinti problemos
Ryški dauguma lošėjų (77 proc.) tvirtina, kad lošimai jiems nekelia jokių problemų (žr. 4 grafiką). Finansinių problemų patiria kas dešimtas, kur kas didesnė dalis – psichologinių ir su santykiais susijusių problemų.
Pasak O. Mackevičiaus, į lošimus įnikę asmenys galiausiai praranda artimųjų pasitikėjimą, ir tai yra dažna skyrybų priežastis: „Lošiančiųjų sutuoktiniams tampa nepakeliama gyventi su žmogumi, kuriuo negalima pasitikėti nei finansine, nei emocine prasme.“ Psichologas pabrėžė, kad artimiesiems sunku patiems pakeisti nuo lošimų priklausančio žmogaus elgesį, todėl efektyviausias būdas paskatinti ir kartu ieškoti specialistų pagalbos. „Liūdna pripažinti, bet be specialistų įsitraukimo susitvarkyti su lošimu nėra lengva“, – tikino LPT psichologas.
Vertinant apklausų, atliktų per pastaruosius septynerius metus, rezultatus, matoma tendencija, kad pripažįstančių, jog lošimai kelia problemų bendraujant su šeimos nariais, daugėja – 2019 m. tokių buvo 10 proc., 2021 m. – 5 proc., o 2025 m. – jau 14 proc. Daugėja ir psichologines problemas pripažįstančių lošėjų dalis. O finansinės problemos ryškiausios buvo 2001 ir 2022 m. – atitinkamai 16 ir 18 proc.
2025 m. gerokai išaugo dalis respondentų, kurie nustojo lošti ir teigė, kad jiems pavyko, – tokių buvo 33 proc., palyginti su 24 proc. prieš metus, ir vos 14 proc. 2019-aisiais (žr. 5 grafiką).
Dauguma lošiančiųjų (86 proc.) tikino niekada nesiskolinantys pinigų azartiniams lošimams, o tie, kas skolinasi, dažniausiai iš draugų (11 proc.). 1 proc. pripažino, kad pinigų skolinosi greitųjų kreditų bendrovėse. Daugiau nei trečdaliui yra prireikę pagalbos grąžinti praloštus pinigus – 35 proc. skolas padengė tėvai, 14 proc. – sutuoktiniai. Pagalbos atiduoti skolas dažniau prašo moterys – 50 proc. jų skolas padengė pačios, tarp vyrų tokių – 66,9 proc. Patys skolas padengia 80,8 proc. 30–39 metų gyventojai, o vyresnių žmonių grupėse tokių dalis sumažėja iki 50 proc. Iki 29 metų grupėje patys skolas padengia 60 proc. apklaustųjų, 40 proc. jų padeda tėvai.
Pasak O. Mackevičiaus, didžioji dalis lošiančiųjų skundžiasi, kad juos lydi įkyrios mintys apie prarastus pinigus ir norą juos atsilošti, – tuomet tampa sudėtinga susikoncentruoti į darbą ar studijas, įsiminti naują, svarbią informaciją, tinkamai atlikti pareigas.
Dauguma (69 proc.) gyventojų žino, jog lošiantis asmuo gali pateikti prašymą, kad jo neįleistų į lošimų organizavimo vietas. Dažniau apie tai žino 18–39 metų respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, aukštesnes pajamas, didžiųjų miestų gyventojai.
Dažniausiai lošiantieji nurodo, kad lošti skatina noras laimėti pinigų – 56 proc. Taip pat svarbūs motyvai yra azartas (41 proc.), noras išbandyti neįprastą laisvalaikio praleidimo būdą (34 proc.), noras atsipalaiduoti (31 proc.), paskatino draugai (20 proc.). Net 49 proc. respondentų tvirtino, kad lošimų pasiūla Lietuvoje yra per didelė, 2019 m. taip manė 36 proc. apklausos dalyvių. 57 proc. šalies gyventojų teigė, kad lošimų reklamos galėtų nebūti, 28 proc. – galėtų būti mažiau. Kad reklama skatina lošti, pripažino 78 proc. apklaustųjų.
Loterijos įdomios visiems
Loterijose dalyvauja 45 proc. Lietuvos gyventojų – pastaruosius trejus metus rodiklis panašus, bet nuo 2019 m. sumažėjęs 6 procentiniais punktais. Absoliuti dauguma loterijos bilietus perka parduotuvėse ir kitose fizinėse prekybos vietose, 8 proc. – internete.
Alfa.ltVyrų ir moterų, perkančių loterijos bilietus, dalis yra beveik vienoda – atitinkamai 44,1 ir 45 proc. Loterijos bilietus perka visų amžiaus grupių žmonės, mažiausia tai darančių dalis yra iki 29 metų (38,1 proc.) ir nuo 70 metų (37,3 proc.). Pagal išsilavinimą ypač išsiskiriančių grupių taip pat nėra. Rečiausiai loterijos bilietus perka verslininkai (28,3 proc.). Lošimuose nedalyvaujantys ūkininkai yra aktyvūs loterijų žaidėjai – 42 proc. jų perka loterijos bilietus.
Pasak O. Mackevičiaus, loterijos yra vieni seniausių lošimų žmonijos istorijoje, jos turi labai gilias tradicijas: „Viduramžiais loterijos padėdavo surinkti iš gyventojų mokesčius. Sutinku, kad noras praturtėti loterijose ir taip išpildyti savo slapčiausius ketinimus gali būti paskatinantis veiksnys, sukeliantis pozityvių minčių, emocijų. Turbūt šia korta lošia visi azartinių lošimų ir loterijų verslo atstovai, neretai surasdami būdus romantizuoti tokią veiklą, kutendami mūsų archajišką godumą. Niekada nesakiau, kad smalsavimas ar pramogavimas lošimuose yra begalinis blogis, kurio reikia vengti, tačiau visuomet reikia jausti saiką. Loterijoms ir lošimams skirkite nedidelę sumą, kurios nebus gaila netekti.“
Didžiausia dalis apklaustųjų (39 proc.) loterijos bilietus perka kartą per mėnesį, o kas penktas – arba kartą per savaitę, arba kartą per pusmetį. Kelis kartus per savaitę loterijose lošia 4 proc. Panašūs įpročiai fiksuojami visus pastaruosius septynerius metus.
Vieno apsipirkimo metu vieną arba du bilietus perka 79 proc. gyventojų, 11 proc. perka keturis ir daugiau bilietų. 60 proc. žmonių loterijos bilietams vieno apsipirkimo metu skiria 1–4,99 euro, 30 proc. – 5–9,99 euro. Palyginti su 2019 m., iki euro tuomet išleisdavo 20 proc., o dabar – 3 proc. pirkėjų. Skiriančių daugiau nei 10 eurų dalis nuo 1 proc. 2019-aisiais padidėjo šešis kartus. 1 proc. yra skolinęsis pinigų loterijos bilietams.
Kad loterijos gali sukelti priklausomybę, pripažįsta 39 proc. apklausos dalyvių, tam nepritaria 43 proc. 95 proc. sako, kad dalyvavimas loterijose nekelia jokių problemų. Su finansinėmis problemomis susiduria 4 proc., psichologinėmis – 2 proc., bendraujant su šeimos nariais – 1 proc.
Keliame klausimą, kuris lošimų pavojingesnis? Bet blogis ne pats lošimas ar jo rūšis, o pasekmės.
Dalyvauti loterijose dažniausiai motyvuoja noras laimėti pinigų (84 proc.), 31 proc. loterijos bilietus perka dovanoti draugams ar artimiesiems. Reklama lošti paskatino 12 proc., 9 proc. sunku praeiti pro šalį neįsigijus bilieto, nes pardavimo vietų labai daug.
Dauguma respondentų sutinka, kad turi būti ribojamas loterijose dalyvaujančių žmonių amžius: iki 16 metų (20 proc.), iki 18 metų (67 proc.). Tačiau daugiau nei penktadalis respondentų pirmą loterijos bilietą įsigijo būdami jaunesni nei 18 metų (žr. 6 grafiką).
O gal tėvai turėtų kartu dalyvauti loterijose su vaikais, tai būtų pramoga visai šeimai? „Tai kelia dviprasmiškas mintis, – teigė LPT specialistas O. Mackevičius. – Laikas kartu labai svarbu, bet tai vertinčiau kaip lošimų normalizavimą artimoje aplinkoje. Tai gali formuoti netinkamas nuostatas nepilnamečiams. Jei jau pasirinkome tokią pramogos formą kartu su vaikais, skirčiau daug dėmesio pasikalbėti apie pralošimo rizikas, menką tikimybę išlošti, saugumą. Savo aplinkoje daug kalbu apie lošimus ir skatinu tėvus apriboti vaikus nuo šių pramogų.“
Ar loterijas galime vertinti kaip „mažesnį blogį“? „Keliame klausimą, kuris lošimų pavojingesnis? Bet blogis ne pats lošimas ar jo rūšis, o pasekmės. Nors mokslininkai dažnai loterijų nevertina kaip sukeliančių sunkias pasekmes, visgi yra asmenų, kurie sugeba prasilošti net loterijose. Nors TV loterijose mes negalime čia ir dabar papildomai nusipirkti bilietų, yra momentinių loterijų ar momentinių loterijų internete, kur lošimo dažnis gali smarkiai padidėti, ir prasilošimo rizika išauga kartais. Bet kuriuo atveju, jei lošimas kelia problemų, svarbu nedelsti ir jokiais būdais neužsiimti savigyda, o kreiptis pagalbos.“
*****susije*****
LPT vertinimas
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai (62 proc.) apklaustųjų žino, kuo užsiima Lošimų priežiūros tarnyba (LPT), tai daugiau nei 2019–2023 m. Negirdėjusių apie šią tarnybą dalis siekia 13 proc. Tik 3 proc. gyventojų yra susidūrę su LPT veikla. 76 proc. jų liko patenkinti LPT darbu.
Dauguma apklaustųjų informaciją apie LPT sužino iš televizijos 36 proc. (tarp jaunimo – 24 proc.) ir interneto 29 proc. (tarp jaunimo daugiau – 39 proc.).
Daugiau yra tų, kuriems informacijos apie LPT veiklą pakanka (26 proc.), negu nepakanka (10 proc.). Dalis tų, kuriems informacijos pakanka, 2021–2025 m. beveik nesikeitė.
