Kadenciją baigiantis Europos Parlamentas (EP) paskutinėse sesijose svarstė teisės aktų pakeitimus, kurie sukėlė daug kalbų nacionalinėje žiniasklaidoje ir tapo nemažu periferinių ES valstybių galvos skausmu. Naujieji sprendimai grasina pakeisti visos Europos logistikos rinkos žemėlapį.
Tai – balandžio pradžioje priimtas žymusis Mobilumo paketas, reguliuojantis vilkikų vairuotojų darbo sąlygas. Jo priėmimas, pasak kalbintų Lietuvos europarlamentarų, iš Lietuvos pozicijų yra matomas kaip didelė nesėkmė.
„Iš labai geros idėjos padaryti vežėjų darbo ir poilsio sąlygas geresnes nei iki šiol – mes turime karikatūrą. Dabar, kai Parlamentas priėmė šį dokumentą, vieningai rinkai turėtume pasakyti sudie“, – sakė konservatorių atstovė EP Laima Andrikienė.
Mobilumo paketas itin aktualus Lietuvai, nes transporto ir logistikos sektorius sudaro daugiau nei 11 proc. šalies BVP, o iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 5 tūkst. kelių transporto įmonių. Nors ir ne visos jos užsiima tarptautiniais pervežimais, naujieji reikalavimai, kaip teigiama, paveiks daugelio jų darbą, pajamas ir, greičiausiai, sprendimą, kurioje šalyje toliau vystyti verslą.
Verslai, mašinos, žmonės
Daugiausia nesutarimų sukėlė pagrindinės paketo nuostatos. Viena iš jų įpareigoja vilkikus kas keturias savaites grąžinti į registracijos šalį. Teigiama, kad toks pakeitimas buvo įvestas norint eliminuoti įmones ir vežėjus, kurie yra registruoti vienoje šalyje, tačiau pervežimus vykdo kitose ES šalyse, į savąją neužsukdami.
Dar vienas aspektas, dėl kurio kryžiuotos ietys, – vairuotojų poilsio sąlygos. Dabartinės taisyklės įpareigoja vairuotojus sustoti pailsėti, tačiau nemažai jų tai daro sunkvežimio kabinoje. Mobilumo paketas tokią praktiką draustų, tiesa, jo oponentai argumentavo, jog nakvojimui viešbučiuose ir moteliuose šiandien nėra sąlygų – vairuotojų visoje ES yra kur kas daugiau, nei apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai gali pasiūlyti.
Žiniasklaidoje nušviečiant susidariusią situaciją, neretai buvo minimas su logistika nesusijusiems asmenims naujas žodis – kabotažas. Tai veiksmas, kai užsienyje registruota transporto priemonė naudojama pervežimams kitoje šalyje. Iš pradžių svarstyta įvesti penkių dienų trukmės „atvėsimo“ laikotarpį, per kurį nebūtų galima vykdyti šių operacijų toje pat šalyje su ta pačia transporto priemone, galiausiai apsiribota trimis.
Tokia tvarka vėlgi yra nenaudinga šią veiklą vykdantiems Lietuvos ir kitų Rytų Europos vežėjams. Maža to, šis ribojimas nebūtinai sutaptų su pirmuoju pakeitimu dėl grįžimo į registracijos šalį.
Paskutinis, tačiau bene labiausiai parlamentarus suskaldęs sprendimas buvo vairuotojų darbo tvarka. Mobilumo pakete siūloma, kad įvažiavus į kitą šalį vairuotojui atlyginimas, atostogos ir kiti aktualūs parametrai būtų skaičiuojami pagal tos šalies įstatymus. Dabar jie yra nustatomi pagal registracijos vietą.
Esama tvarka suteikia pranašumo mažiau uždirbantiems Rytų Europos vairuotojams, didina jų konkurencingumą. Nors balsuojant dėl Mobilumo paketo buvo kalbama, kad tai priešprieša tarp dviejų polių – Rytų ir Vakarų Europos, – piečiau esančios ar išorinę sieną turinčios valstybės taip pat gali nukentėti nuo jau priimto dokumento.
Nepatiko nė vienam
Priešinantis šio paketo priėmimui, kovo pabaigoje buvo registruota daugiau nei 1200 pataisų, kad jis būtų perkeltas į kitą kadenciją. Taip buvo tikimasi, kad naujasis Parlamentas galės situaciją įvertinti iš naujo. Tačiau balandžio 4 d., atėjus laikui balsuoti už šį siūlymą, paketas buvo priimtas pagreitinta tvarka.
Balsuota už tris direktyvas. Už pakeitimą dėl vairuotojų komandiravimo balsavo 317 EP narių, 302 buvo prieš ir 14 susilaikė. Pozicija dėl vairuotojų poilsio laiko taisyklių buvo patvirtinta 394 nariams balsavus už, 236 – prieš ir 5 susilaikius. Taisyklės, kuriomis būtų apibrėžti nauji reikalavimai dėl kabotažo ir kitose šalyse dirbančių vežėjų bendrovių, buvo priimtos 317 narių balsavus už, 302 – prieš. Dar 13 parlamentarų susilaikė.
„Mes matome, kad galų gale neliko apsaugos darbuotojams, liko apsauga tik fūroms ir priverstinis poilsis viešbučiuose, kurių dabar nėra. Tokios sąlygos yra geros tiems, kurie gyvena Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Mūsų įmonės perkels verslus į Čekiją ir kitas centro Europos valstybes, todėl matau, kad šiuo atveju nieko gero nėra“, – vertindamas priimtus sprendimus sakė europarlamentaras Antanas Guoga.
Nors Lietuvos europarlamentarų nuomonės dėl kai kurių Mobilumo paketo nuostatų išsiskyrė, galutinis projektas nepatiko beveik nė vienam.
Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, „darbietis“ Viktoras Uspackichas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronis Ropė iš pradžių reiškė paramą Mobilumo paketui bei akcentavo vairuotojų socialines garantijas. O L. Andrikienei bei liberalui Petrui Auštrevičiui jis atrodė diskriminacinis.
Paskutiniame balsavime dėl direktyvų priėmimo dalyvavo 10 Lietuvos parlamentarų – salėje nebuvo tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Valdemaro Tomaševskio. Visi sesijoje dalyvavę parlamentarai balsavo prieš kabotažo, vilkikų grąžinimo į įmonės registracijos šalį ir komandiravimo pakeitimus. Dauguma taip pat buvo prieš naujas poilsio ir darbo laiko taisykles.
Galutinė pasiūlymo versija netenkino ir kai kurių politikų, iš pradžių reiškusių pritarimą naujosioms sąlygoms. „Aš balsavau prieš šį paketą. Liūdna, kad senosios Europos valstybės norėjo jėga padaryti gera vairuotojams, tačiau mėgindamos tai įgyvendinti įdėjo saugiklių vežėjams. Jie padidina išlaidas ir pablogina gamtosaugines sąlygas“, – sakė europarlamentaras B. Ropė.
http://images.alfa.lt/33275/44/86.mp4
