Pasiturinčiu policininku save vadinantis sėkmingas verslininkas Sunil Tulsiani saugų darbą valstybės tarnyboje iškeitė į verslą nekilnojamojo turto srityje. Ir nesigailėjo. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis teigė: šis žingsnis jį apsaugojo nuo skyrybų su žmona.
Šiandien jis ne tik pats investuoja į nekilnojamąjį turtą, bet ir konsultuoja tūkstančius kitų pradedančiųjų ir jau pasiekusių verslininkų. 2005 m. bendrovę „Tulsiani Investments“ įkūręs iš Indijos kilęs, šiuo metu Kanadoje gyvenantis S. Tulsiani apie tai, kaip prisitraukti sėkmę ir gyventi laimingą, pasiturintį gyvenimą, kalba didžiausiose pasaulio scenose. Savo darbe jis laikosi kelių bendrų taisyklių: elgtis su kitais pagarbiai, prisiimti lyderystę bet kokiame projekte, kurti abi puses patenkinančias situacijas ir laikytis žodžio. Tai jam padeda džiaugtis gyvenimu ir išlaikyti šeimą greta.
– Kokia jūsų istorija? Kaip atsiradote ten, kur šiandien esate?
– Kanadoje aš policijos pareigūnu dirbau penkiolika metų. Mes auginome dvi dukras, ilgas valandas aš praleidau darbe. Vieną dieną supratau, kad su žmona esame ant skyrybų ribos. Tada priėmiau sprendimą išeiti iš policijos ir imtis kitos veiklos. Man visuomet patiko nekilnojamasis turtas, tad ir pasirinkau šią sritį.
Visiems žinomas faktas – 80 proc. pasaulio gyventojų tampa turtingi iš nekilnojamojo turto. Vieną dieną aš atsiverčiau laikraštį, kuriame radau skelbimą apie seminarą investicijų klausimais. Jis pakeitė mano gyvenimą. Nekilnojamojo turto verslas leido man uždirbti pinigus, kurių reikėjo norint keisti darbą.
Per pirmus metus įsigijau ir pardaviau 77 nuosavybes, tapau pasiturintis ir man puikiai sekėsi. Tai augino mano populiarumą – mano veidas buvo ant daugelio verslo žurnalų, kalbėjau Toronto žiniasklaidos priemonėse.
Vėliau Kanadoje atidariau nekilnojamojo turto klubą, ėmiau kalbėti tarptautinėse konferencijose, parašiau kelis bestselerius. Mano veikla apima žmonių mokymą, kaip užsidirbti, būti laimingiems, sėkmingiems ir pasiturintiems.
– Neretai atrodo, kad žmonėms, ilgą laiką dirbusiems viešajame sektoriuje, pereiti į privatų yra gana sudėtinga. Kokia buvo jūsų motyvacija?
– Mano žmona buvo mano motyvacija. Iš tiesų mano darbas buvo vienas saugiausių – man gerai mokėjo, turėjau statusą, man gerai sekėsi. Iš pradžių buvau patrulis, vėliau policijos detektyvas ir derybininkas.
Tačiau tai atėmė per daug mano laiko, energijos. Išėjau į privatų sektorių, nes pajutau, kad neturiu kito pasirinkimo. Šiandien suprantu, kad daugelio dalykų, kuriuos šiandien žinau apie save, kuriuos galiu padaryti, nebūčiau išmokęs, jei nebūčiau keitęs darbo. Jei kas ankščiau man būtų liepęs eiti ant scenos bent 30 sekundžių, būčiau ištirpęs. Šiandien aš – tarptautinis pranešėjas, lipu ant milžiniškų scenų ir rašau puikiai perkamas knygas. Apie tai niekada nesu net svajojęs.
– Kokius įgūdžius, atsineštus iš buvusio darbo, taikote dabar?
– Vienas svarbiausių įgūdžių, kurį atsinešiau, buvo santykių ir draugystės vertinimas, lojalumas. Verslo pasaulyje tai retai kada egzistuoja. Kartu su kolegomis mes atidarėme didžiausią nekilnojamojo turto klubą Kanadoje. Jame mes dirbame kaip šeima: kuriame santykius, investuojame į juos.
Antrasis įgūdis – specializacija. Jei, pavyzdžiui, nori gaminti akinius, turi tik tai ir daryti – gaminti akinius. Ir daryti tai kaip įmanoma geriausiai.
Trečias svarbus dalykas – imtis veiksmų. Negalima atidėti darbų. Jei nori kažką pakeisti, turi tai keisti dabar. Versle tai labai svarbu.
Svarbu ir tai, kaip mes kuriame produktus, kurie traukia klientus. Man atrodo, kad produktai turi eiti po žmonių. Tai reiškia, kad gebėjimas rasti ir prie savęs išlaikyti klientus yra esminis.
– Jūs save pristatote kaip principų žmogų. Kodėl, jūsų manymu, būti principingu ar darbe vadovautis tam tikrais principais yra reikšminga savybė versle?
Buvimas principų žmogumi reiškia, kad padarai tai, ką sakai. Tai svarbu kiekviename versle. Daugelis žmonių sako, kad jei nėra rašytinio susitarimo, kontraktas negalioja. Mano pasaulyje rankos paspaudimas gali reikšti netgi daugiau nei parašas popieriuje. Aš manau, kad jei du žmonės dėl kažko susitarė, to laikytis jie turi bet kokiu atveju. Net jei tai reikštų nuostolius ar nesėkmę.
Man būti principų žmogumi reiškia savybę laikytis žodžio, daryti tai, ką sakai. Žodžiais tokiais atvejais tampa ypatingai svarbūs.
– Daugelis verslų šiandien save laiko socialiai atsakingai, deklaruoja savo socialinę atsakomybę. Kokia, jūsų nuomone, to reikšmė?
– Socialinė atsakomybė gali būti kuriama skirtingais kampais. Pavyzdžiui, jei matome savo bendruomenėje dalykus, kuriuos norime pakeisti, imamės to. Aš pats, nors gyvenu Kanadoje, esu kilęs iš Indijos. Ten aš augau kaime, kuriame nebuvo vandens. Mes turėjome eiti ne vieną kilometrą, kad jo rastume ir galėtume parnešti namo.
Prieš dvejus metus kartu su investuotojų klubu įrengėme vandens stoteles šimtui šeimų. Tai reiškia, kad joms nebereikia toli keliauti. Kas tam tikrą atstumą yra įrenginiai, padedantys pasiekti vandens. Indijoje mes užsiimame ir neoficialia labdara: padedame pradėti verslą, finansuojame gydymą ar mokslus.
Ankščiau to padaryti negalėjome – geriausiu atveju palinkėdavome Dievo palaimos. Dabar aš tikiu, kad Dievas dirba per mane: aš esu pajėgus pagalbą suteikti kitiems.
Man socialinė atsakomybė yra galimybė padėti aplinkiniams, įkvėpti juos gražesniam gyvenimui. Todėl mes daug dirbame su bendruomenėmis, kuriame ir įgyvendiname mentorystės programas. Aš manau, kad būdamas verslininkas visuomenei gali atiduoti dvigubai daugiau nei uždirbi iš tiesų. Tai tad yra teisingas ir tinkamas elgesys, kuriantis pridėtinę vertę.
