Metinė infliacija Lietuvoje liepos mėnesį siekė 3,9 proc. Analitikai sako, kad daugiausiai lemia vidaus veiksniai, visų pirma dėl darbo užmokesčio dinamikos sparčiai didėjančios paslaugų kainos.

„Pagrindinis kainas Lietuvoje šokdinantis veiksnys – brangstančios paslaugos. Liepos mėnesį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, ši vartojimo kainų krepšelio grupė išaugo 5,5 procento. Toks neslopstantis paslaugų brangimas puikiai atspindi įtampą darbo rinkoje, nes paslaugos vertėje darbo kaštai sudaro itin reikšmingą dalį“, – komentare žiniasklaidai teigė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Lietuvoje paslaugos brangsta sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje

Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistės Ievos Skačkauskaitės, paslaugų kainų augimui, kuris Lietuvoje yra didesnis nei Latvijoje ir Estijoje, ypač daug įtakos turi darbo užmokesčio dinamika. „Kadangi darbo užmokestis Lietuvoje kyla sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje, bendras paslaugų kainų augimas taip pat yra didesnis. Vis dėlto, palyginus Lietuvą su kitomis Baltijos valstybėmis, kai kurios paslaugų kainų komponentės ypač išsiskiria: mūsų šalyje antrąjį ketvirtį gerokai padidėjo keleivių skraidinimo paslaugų kainos, o Estijoje ir Latvijoje ši paslauga per tą patį laikotarpį atpigo“, – komentare žiniasklaidai sakė I.Skačkauskaitė. Pasak jos, restoranų ir kavinių paslaugų kainos Lietuvoje kilo kur kas sparčiau nei kaimyninėse šalyse, netiesioginės įtakos tam galėjo turėti akcizų alkoholiniams gėrimams padidinimas.

Didesni akcizai alkoholiniams gėrimams metinę infliaciją Lietuvoje padidino apie 0,7 punkto, o padidintas PVM tarifas šilumos energijai – dar apie 0,2 procentinio punkto.

„Didesni akcizai alkoholiniams gėrimams metinę infliaciją Lietuvoje padidino apie 0,7 punkto, o padidintas PVM tarifas šilumos energijai – dar apie 0,2 procentinio punkto. Kartu šie veiksniai bene ketvirtadaliu prisidėjo prie bendrosios infliacijos lygio“, – aiškino I.Skačkauskaitė. Tačiau, anot jos, maisto produktų kainos Lietuvoje kilo kur kas mažiau nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje vartotojai už maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus liepos mėn. mokėjo vidutiniškai apie 2 proc., o Estijos ir Latvijos – vidutiniškai apie 6 proc. daugiau nei prieš metus.

Kainų augimas darosi nebe sveikas

I.Genytė-Pikčienė tvirtino, kad alkoholio akcizo padidinimas nėra pagrindinė priežastis, skatinanti bendrą kainų augimą. Anot DNB analitikės, tą įrodo bazinės infliacijos indeksas, į kurį nėra įtraukiamos energijos, maisto ir alkoholinių gėrimų kainų komponentės, pagal kurį Lietuva taip pat pirmauja Europos Sąjungoje. „Teoriškai, santūri, 2-3 proc. ribose, priklausomai nuo ūkio brandos, infliacija vertinama teigiamai. Tai ekonomikos plėtros variklis, verčiantis stengtis ir įdarbinti pinigus, o ne laukti rankas sudėjus, kol jų vertė išaugs savaime, kaip neseniai galėjome stebėti defliacijos sąlygomis. Vis tik šiandien Lietuvoje stebimas kainų augimas darosi nebe sveikas“, – pabrėžė I.Genytė-Pikčienė.

Vis tik šiandien Lietuvoje stebimas kainų augimas darosi nebe sveikas.

Jos teigimu, įsibėgėjanti infliacija dar labiau klibina ir taip aptrupėjusius gyventojų gerovės pamatus šalyje ir prisideda prie paskatų „balsuoti kojomis“. Nemažiau neramina verslo konkurencingumo tvarumas tarptautinėje arenoje ilgesnio laikotarpio perspektyvoje. „Atlyginimų-infliacijos spiralė – Lietuvai nėra nauja diagnozė. Toks užburtas ratas, kuomet kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos darbdavius kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai, stebėtas 2006-2008 metais. Pastaruoju metu Lietuvoje kvalifikuotų darbuotojų medžioklė yra itin intensyvi, o darbo užmokestis stiebiasi kone sparčiausiai ES. Neslopstantis emigracijos srautas šią darbo rinkos įtampą dar labiau aštrina“, – aiškino DNB banko analitikė.

Trūksta kvalifikuotų darbuotojų

Pasak jos, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas sudaro sąlygas išsireikalauti didesnio atlyginimo, savo ruožtu, darbdaviai, stengdamiesi išsaugoti pelno maržas, į atlyginimų kėlimą atsako didesnėmis produkcijos ir paslaugų kainomis.

Kuo gali visa tai baigtis, galime numanyti vadovaudamiesi nesena patirtimi – 2009 metų nuosmukį Lietuva pasitiko „apsiginklavusi“ dviženkle infliacija ir prarastomis konkurencingumo pakopomis.

„Didžiausia problema ta, kad sustabdyti įsisukusią atlyginimų-infliacijos spiralę yra ypatingai sunku neturint savos pinigų politikos svertų bei vykdant politiniams, o ne ekonominiams ciklams paklūstančią fiskalinę politiką. Kuo gali visa tai baigtis, galime numanyti vadovaudamiesi nesena patirtimi – 2009 metų nuosmukį Lietuva pasitiko „apsiginklavusi“ dviženkle infliacija ir prarastomis konkurencingumo pakopomis“, – sakė I.Genytė-Pikčienė. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje kainas aukštyn tempia ir didėjanti paklausa – gyventojai skundžiasi „žvėriškomis“ kainomis, bet vartojimo apimtys (palyginamosiomis kainomis) ne tik kad nemažėja, bet sparčiai auga. Pirmąjį šių metų pusmetį mažmeninės prekybos apyvarta, atmetus kainų pokyčio įtaką, buvo maždaug 6 proc. didesnė nei prieš metus. „Vienas iš efektyvesnių būdų pažaboti kainų augimą – pagaliau pamiršti toli gražu atsipalaiduoti neleidžiančią mantrą „dirbk, pirk, mirk“ ir mažiau vartoti, teikti pirmenybę kokybei, o ne kiekiui, ieškoti būdų prikelti kokybišką, bet jau patarnavusį daiktą ar drabužį naujam gyvenimui, vietoj naujos prastesnės kokybės masinės gamybos pamainos. Šis receptas po truputį plinta Vakarų šalyje, mes taip pat būsime priversti netrukus išaugti perteklinio vartojimo vystyklą“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.

Kitąmet kainų augimas turėtų sulėtėti

Tuo metu I.Skačkauskaitė prognozavo, kad kitąmet infliacija turėtų sumažėti. Tai turėtų lemti nustojusios kilti pasaulinės naftos kainos, be to, kol kas nenumatoma taip sparčiai kaip šiemet didinti akcizų tarifų, o tai irgi slopins bendrąją infliaciją. „Galiausiai, kitąmet tikimasi lėtesnio darbo užmokesčio kilimo. Spartus darbo užmokesčio kilimas šiemet nemenkai prisidėjo prie paslaugų kainų padidėjimo. Kylantis darbo užmokestis kai kurias įmones priverčia šias išlaidas įtraukti į sąnaudas ir pakelti jas į galutines prekių ir paslaugų kainas“, – aiškino I.Skačkauskaitė Tačiau, pasak Lietuvos banko analitikės, prognozuojant maisto kainas ir toliau yra nemažai rizikų, susijusių su tolesniu jų didėjimu.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos rengiamas maisto produktų kainų indeksas rodo, kad, išskyrus cukrų bei augalinį aliejų, pieno, mėsos ir grūdinių produktų kainos pasaulinėje rinkoje pastaraisiais mėnesiais kilo.

„Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos rengiamas maisto produktų kainų indeksas rodo, kad, išskyrus cukrų bei augalinį aliejų, pieno, mėsos ir grūdinių produktų kainos pasaulinėje rinkoje pastaraisiais mėnesiais kilo. Tai turės poveikį ir vartotojų maisto kainoms Lietuvoje“, – sakė I.Skačkauskaitė „Kita vertus, kol kas tikimasi, kad žemės ūkio derlius šiemet bus gausesnis nei pernai, o tai maisto kainas turėtų mažinti“, – pridūrė ji. Statistikos departamentuo duomenimis, Lietuvoje liepos mėnesį buvo 0,3 proc. mėnesio defliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje sumažėjo po vieno mėnesio pertraukos. Metinė infliacija (liepą, palyginti su 2016 metų liepos mėnesiu) siekė 3,9 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 2,3 procento. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.