Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 22 d.


PASEKMĖS
Brangstantis kuras kels prekių kainas, mažins vartojimą, dalis verslų patirs sunkumų
BNS
BNS foto

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Vyriausybė sako to daryti neketinanti.

BNS kalbinti kai kurių įmonių atstovai bei analitikai sako, kad dalis šio brangimo bus perkelta į produkcijos kainas, todėl sumažės vartojimas, kris įmonių pelnas. Kiti mano, jog dalis įmonių, ypač transporto ar kelių statybos sektoriuose, gali patirti didelių sunkumų. Tuo metu labiausiai šioje situacijoje, anot jų, išloš ūkininkai.

Keleivių vežėjai sako kol kas neketinantys smarkiai branginti paslaugų, nors neatmeta, kad tai gali įvykti.

Pelnas trauksis, vartojimas mažės

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad degalų brangimas neišvengiamai didins visų prekių kainas, nes jos vienaip ar kitaip turi būti išvežiotos, bet šiuo atveju verslas visų kaštų tikrai nebegalės perkelti ant vartotojų.

„Yra pavojus, kad įmonių pelnai pradės trauktis. Šioje situacijoje išlošusiųjų tikrai nebus. Vienareikšmiškai. Verslas ir visuomenė tuos kaštus turės dalintis, bet verslas sugers didesnę jų dalį“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Analitiko teigimu, sparčiai augant ne tik degalų, bet apskritai visų žaliavų kainoms, žmonės galutinio produkto nepajėgs įpirkti, todėl vartojimas Lietuvoje mažės.

„Šiuo metu judame link to, kad vartotojai jau nebegalės absorbuoti kainų padidėjimo ir turės mažinti vartojimą – atsisakyti nebūtiniausių prekių“, – sakė jis.

„Per artimiausius šešis mėnesius ekonomikoje matysime turbulenciją, matysime vieną variklį – vidaus vartojimą – slopstantį, o antras, pagrindinis variklis – eksportas, tikėtina išlaikys savo tempą“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Pasak analitiko, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje po pandemijos dar neatsigavusias pasaulines žaliavų rinkas pasiuntė į lengvą nokdauną, todėl bus ir laimėtojų, ir pralaimėtojų – labiausiai išlos ūkininkai, praloš kelininkai, ypač turintys valstybinių užsakymų.

„Kelių tiesimas, mokyklų statymas, reikia tikėtis, kad valstybinių užsakymų sutartyse yra galimybė keisti savikainos dedamąją, jei to nėra – pasipils bankrotai“, – sakė M. Dubnikovas.

„Kelių statybos sektorius yra didžiulėje krizinėje situacijoje, nes čia be degalų, kartais, ne procentais, pabrango viskas: nuo bitumo iki armatūros. Tokios medžiagų savikainos niekas negalėjo prognozuoti net prieš dvi savaites“, – pridūrė jis.

M. Dubnikovo teigimu, iš dabartinės situacijos daugiausiai išlos šalies ūkininkai, kurie uždirbs didžiausius pelnus per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją.

„Kariaujančios Rusija ir Ukraina yra vienos svarbiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje, tai reiškia, grūdų trūkumas pasaulyje bus didelis, jų kaina kyla, o didelė dalis mūsų ūkininkų yra užsitikrinę trąšų ir kuro tiekimą, todėl Lietuvos grūdų eksportas pinigine išraiška, nepaisant to, bus geri ar blogi orai, bus rekordinis“, – prognozavo ekonomistas.

Maisto gamintojai didins kainas, gali keisti planus, nedidinti atlyginimų

Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis sako, kad staigus degalų kainų šuolis yra svarbus faktorius kainoms, bet ne vienintelis, – brangsta dujos, elektra, pakuotės, žaliavos.

„Vien tik kuro kainos išskirti negalima. Taip, tai skausminga, maisto produktų, ypač tų, kurių santykinė kaina yra maža, logistikos dedamoji yra didelė, tai automatiškai stipriai kelia savikainą. Bet dar yra dujos, elektra, pakuotės, žaliavos, jų pokyčiai, kai kurių žaliavų nebuvimas – mes turime vienu metu labai daug iššūkių“, – BNS sakė jis.

M. Snarskio teigimu, maisto pramonės įmonėms gali tekti ne tik didinti produkcijos kainas, bet ir keisti planus, peržiūrėti atlyginimų politiką.

„Sudėtingėja situacija, tai turės įtakos kainų lygiui, kai kuriais atvejais gali tekti stabdyti plėtrą, peržiūrėti planuojamą augimą, planuotus atlyginimų didinimus“, – kalbėjo M. Snarskis.

Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas Gintaras Bertašius sako, kad energijos kainos sudaro apie 10 proc. produktų savikainos, todėl jų brangimas nėra esminis veiksnys, dėl ko brangsta pieno produktai. Didžiausią dalį – 70 proc. – lemia žaliavinis pienas, kuris taip pat istorinėse aukštumose. G. Bertašiaus teigimu, vartotojai neturėtų tikėtis mažų kainų, nes jos tik augs.

„Nereiškia, kad degalai pabrango 20-30 proc. ir mūsų produktų kainos tiek auga. Ne, produktai auga vieną kitą procentą, bet tikrai Vilkyškiai ir Lietuva pasaulinių kainų globalioje rinkoje nenustato. Mes daugiau turime išmanyti, kaip prisitaikyti ir dirbti rinkos sąlygomis. (...) Suprantame, tikėtina, kad ir pienas brangs, nes žemdirbiams brangsta trąšos, kitos sąnaudos. Nežiūrint, kad ir taip žaliavos pieno kainos yra aukštos, bet ir produktų kainų lygmenys aukšti“, – BNS sakė G. Bertašius.

„Šiandien galiu tik pasakyti, kad pasaulyje pieno produktų sukauptų nėra ir tam neramiam pasaulyje dėl karo kaip tik daug valstybių bandys sukaupti kažkiek produktų, taip kad tikrai vartotojai turėtų nesitikėti mažų kainų, jos tik augs“, – teigė jis.

Pasak G. Bertašiaus, pati įmonė šiuo metu gamina daugiau tų produktų, kurie duoda daugiausiai pajamų.

„Čia jau mūsų valioje tokį produktų krepšelį turėti, kad turėtume geras pajamas ir būtume konkurencingi. Pastaruoju metu mes tai darome, ir praėjusiais metais, ir ką matau pirmą ketvirtį, rezultatai yra geri“, – kalbėjo jis.

Didžiąją dalį produkcijos eksportuojančios įmonės vadovas sako, kad pabrangę degalai šiek tiek padidino ir pervežimų sąnaudas, tačiau tik keliais procentais.

„Kadangi mūsų produkcija yra brangi produkcija, tai ta dedamoji pervežimui nėra tokia didelė. Jei turime kažkokią pigią produkciją, tada taip. Jei sudaro 20 ar kiek procentų kainos, yra blogai, bet jei produkcija brangi, sudaro vieną kitą procentą pervežimai, tai paprastai labai nepaveikia to augimo“, – sakė G. Bertačius.

Keleivių vežėjai kol kas neketina smarkiai branginti paslaugų

Keleivių pervežimo bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas sako, kad situacija dėl smarkiai brangstančio kuro yra grėsminga, tačiau įmonė neketina staiga branginti bilietų.

„Visi matome, kas dedasi ir tiesiog mes neturime jokių galimybių regresyviai pritaikyti atgal į rinką, ką gauname patys per energetinius kaštus – dujos, elektra ir ypač kuras. Turime beveik nepilnus metus ir vos ne 100 proc. kainų augimą, ir perkelti klientams arba vartotojams praktiškai jokių šansų nėra“, – BNS sakė L. Skardžiukas.

„Mes valgome tuos kaštus, veiklą reikia vykdyti. O paprastai skaičiuodavom taip, kadangi rinkoje svyravimai natūralūs, mes tada ilgalaike prasme žiūrėdavom, kokia reakcija keleivių, ar yra galimybė indeksuoti, ar nėra, pritaikydavom ir taip būdavo. Bet kai viskas vyksta ne kelių procentų ribose, o 50-100 proc., tai be galo sudėtinga“, – pridūrė jis.

L. Skardžiukas sako, kad kol kas bilietų kainos ir pervežimai nepakito, tačiau įmonė svarsto dar mėnesį stebėti situaciją, kainų svyravimus ir tuomet ją vertinti, kreiptis į klientus, galbūt peržiūrėti sutartis.

„Turime sutartis su įmonėms, darbuotojų vežimus, turime sutartis ir su savivaldybėmis, tai ten yra numatyta, bet indeksavimai vyksta kartą metuose. Tuos dalykus įsivertinam. Daugelis supranta, bet to supratimo negana, būna, kad supranta, kad mums pakyla kaštai, bet sako, kad jiems per brangu ir išvis nutraukia kontraktą. (...) Kas iš to, jei pakelsime dabar kainas ir nebeturėsime keleivių ir bus dar blogesnė situacija rinkoje“, – kalbėjo jis.

Be to, anot jo, kad smarkiai didinti kainas įmonei neapsimokėtų, kadangi neretai pabrangus kurui, asmeniniais automobiliais važinėję gyventojai renkasi važiuoti viešuoju transportu.

„Tikiuosi, kad daug žmonių pasirinks viešąjį transportą, o tada mes turėsime šiek tiek pajamų. Jei turėsime daugiau pajamų, vadinasi, nebus tokio aštraus poreikio stipriai didinti kainas, kaip kyla kuras“, – teigė L. Skardžiukas.

„Vilniaus viešojo transporto“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius teigia, kad išlaidos kurui sudaro apie 25 proc. visų įmonės išlaidų, todėl, pasak jo, jaučiamas net ir nedidelis degalų kainų padidėjimas. Jo teigimu, vien pirmąjį ketvirtį įmonės išlaidos kurui yra daugiau nei 1 mln. eurų didesnės nei planuota.

„Pagal tai, kaip buvome planavę, kokios buvo prognozės dar metų pabaigoje, kai dėliojomės biudžetus, jau šiuo metu, pirmame ketvirtyje, turime sąnaudas (kurui – BNS) didesnes negu vienu milijonu eurų“, – teigė jis.

Pasak D. Aleknavičiaus, didžiausią Vilniaus viešojo transporto dalį sudaro dyzelinu varomi autobusai, tačiau labiausiai brangsta gamtinės dujos.

„Visos kuro rūšys yra pabrangusios. Nuo praėjusių metų antro pusmečio prasidėjo tas brangimas. Ypatingai mums brangimas pasijautė, kalbant apie dujinį transportą. Anksčiau dujos buvo tiek ekologiškesnė, tiek ekonomiškesnė kuro rūšis, nes buvo pigesnės. Tačiau dabar dujoms irgi ženkliai brangstant (...) dabar nuvažiuoti vieną kilometrą yra brangiau nei dyzeliu“, – sakė D. Aleknavičius.

Jis negalėjo atsakyti, kaip išaugusios kuro kainos paveiks keleivius – dėl to sprendžia savivaldybės taryba, tačiau tiek su savivaldybe, tiek su jos įmone „Susisiekimo paslaugos“ jau diskutuojama, kaip galima kompensuoti padidėjusias išlaidas.

„Turime galiojančią viešųjų paslaugų teikimo sutartį su savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“, kurioje numatyti įkainiai už kilometrą ir numatyta galimybė kartą per metus tuos įkainius indeksuoti, atsižvelgiant į sąnaudas. Tik kai kuro kainos taip greitai šuoliuoja, tas mechanizmas, kuris yra įtvirtintas sutartyje, yra ir per lėtas, ir per daug sudėtingas“, – BNS kalbėjo D. Aleknavičius.

Degalų kainų šuolį jaučia ir specialiosios tarnybos

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktorius Nerijus Mikelionis sako, kad artimiausią mėnesį įstaigos kuro išlaidos padidės 10–12 tūkst. eurų, o situaciją dar labiau komplikuoja pastaraisiais metais didėjantis transporto priemonių nuvažiuojamas atstumas.

„Be abejo, vienareikšmiškai pajutome (padidėjusias degalų kainas – BNS). (...) Paskutiniu metu dėl darbų gausos mums ir taip didėja vos ne kasmet po dešimt procentų pravažiuojamų kilometrų skaičius. Įvertinant tai, kiek dabar kuras išbrangęs, per mėnesį įstaigai maždaug apie 10-12 tūkstančių eurų daugiau išeina už kurą“, – BNS sakė N. Mikelionis.

„Iš tiesų labai didelės sumos ir labai smarkiai jaučiame kuro kainų padidėjimą. Suprantama, mums kuro kainos yra labai svarbios, kadangi tikrai daug važiuojame“, – pridūrė jis.

GMPS vadovas mano, kad specialiosioms tarnyboms turėtų būti taikomos lengvatos kurui.

„Turbūt reikėtų pradėti galvoti apie tam tikrų lengvatų taikymą tokioms specialiosioms tarnyboms, kaip greitoji medicinos pagalba. Kodėl žemdirbiai turi lengvatas ir galimybę turėti kuro pigiau, o mes to neturime?“ – svarstė N. Mikelionis.

Europoje didmeninės dujų ir žalios naftos kainos šią savaitę šoko į rekordines aukštumas, tvyrant nerimui dėl tiekimo sutrikimų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje. JAV ir Jungtinė Karalystė praėjusią savaitę paskelbė uždraudžiančios energijos išteklių importą iš Rusijos dėl karo Ukrainoje, išprovokuodamos dar vieną kainų šuolį – „Brent“ rūšies naftos kaina tuomet siekė beveik 130 dolerių už barelį.

Ukrainoje tebevykstant karui, o naftos tiekimui vis dar mažėjant, manoma, kad aukštos kainos išliks.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 03 14 09:56
Spausdinti