Meniu
Prenumerata

sekmadienis, vasario 25 d.


ES IR NAUJOSIOS ZELANDIJOS PREKYBOS SUSITARIMAS
Briuselis galutinai uždegė žalią šviesą ES ir Naujosios Zelandijos prekybos susitarimui
ELTA
Unsplash
Briuselis uždegė žalią šviesą ES ir Naujosios Zelandijos prekybos susitarimui.

Briuselis pirmadienį galutinai uždegė žalią šviesą Europos Sąjungos (ES) ir Naujosios Zelandijos prekybos susitarimui, kuris sumažina kliūtis abiem rinkoms, tačiau išryškina neseniai patirtą nesėkmę ES ir Australijos derybose.

Europos Vadovų Taryba (EVT), atstovaujanti 27 ES šalims narėms, pranešė, kad priėmė Naujosios Zelandijos paktą, taip sudarydama sąlygas jo įsigaliojimui „tikriausiai 2024 m. pradžioje“, kai jį ratifikuos Velingtonas.

Šis susitarimas numato laipsniškai sumažinti muitus, taikomus ėrienos, jautienos, vyno ir vaisių, pavyzdžiui, kivių, importui iš Naujosios Zelandijos. Naudą pajustų ir Europos eksportas, įskaitant techniką, transporto priemones, šokoladą, vyną ir sausainius.

Dvišalės prekybos prekėmis ir paslaugomis apimtys šiuo metu vertos maždaug 9,1 mlrd. eurų, tačiau įsigaliojus naujajam susitarimui per dešimtmetį turėtų išaugti 30 proc.

Naujosios Zelandijos vyriausybė skaičiuoja, kad pagal susitarimą jautienos, ėrienos ir pieno produktų eksportas kasmet galėtų atnešti papildomus 365 mln. JAV dolerių (333,2 mln. eurų).

ES, kuri turi 450 mln. gyventojų, yra trečia pagal dydį Naujosios Zelandijos, turinčios 5 mln. gyventojų, eksporto rinka.

Šis susitarimas Europoje neišvengė kritikos.

Prancūzijos jautienos ir pieno produktų sektoriai yra išreiškę susirūpinimą dėl Naujosios Zelandijos produktų, atkeliaujančių iš žemių, kuriose naudojami ES draudžiami pesticidai ar herbicidai.

Tačiau Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad visas ES rinką pasiekiantis maistas turi atitikti ES standartus, ir pažadėjo taikyti „tvirtą“ patikrų sistemą.

Naujosios Zelandijos prekybos susitarimo priėmimas smarkiai skiriasi nuo praėjusį mėnesį žlugusio didesnio masto susitarimo, dėl kurio ES šešerius metus derėjosi su Australija.

Šios derybos, kuriomis buvo siekiama išplėsti prekybą, šiuo metu vertą 56 mlrd. eurų, žlugo dėl su žemės ūkiu susijusių klausimų.

Briuselis deda pastangas sudaryti dar vieną, dar didesnį prekybos susitarimą su Pietų Amerikos bloku „Mercosur“, kur dvišalė prekyba šiuo metu siekia 98 mlrd. eurų.

Dėl šio susitarimo buvo sutarta 2019 m., tačiau jis įstrigo dėl ES nuogąstavimų, susijusių su miškų naikinimu ir konkurencija žemės ūkio srityje. Brazilija savo ruožtu susirūpinusi dėl viešųjų pirkimų atvėrimo Europos įmonėms.

ES ir keturios „Mercosur“ šalys sprendžia, ar joms pavyks užbaigti susitarimą iki kitos savaitės pabaigos.

Tačiau šešėlį meta Argentinoje įvykę rinkimai, per kuriuos prezidentu buvo išrinktas populistas Javieras Milei.

2023 11 27 15:34
Spausdinti