Kol merdintis Lietuvos futbolas krenta į vis gilesnes žemumas ir lyg išganymo laukia naujų stadionų, iš krepšinio šešėlio sėkmingai lenda anksčiau lietuvių primirštos sporto šakos
Kaune įvyko didžiulio susidomėjimo sulaukęs pasaulio ledo ritulio čempionatas, kurio I diviziono B grupės turnyre triumfavo „svajonių komanda“ pakrikštyta Lietuvos rinktinė, o birželio 13-ąją sporto gerbėjai nekantriai lauks naujienų iš Islandijos ‒ čia dėl panašaus pasiekimo kovos šalies rankininkai, esantys per žingsnį nuo pasaulio čempionato. Gegužės 19-ąją vieną svarbiausių pergalių savo istorijoje iškovojo Lietuvos regbio rinktinė, patekusi tarp 18 pajėgiausių Europos komandų. Kokios šių kylančių sporto šakų perspektyvos Lietuvoje? Ar jos neišstums iš „prizininkų“ trejeto futbolo?
Ledo ritulys
Ledo ritulio čempionatas Lietuvoje vyko jau ketvirtą kartą, tačiau dar niekada jam nebuvo skirta tiek dėmesio. Nenuostabu – šiemet rinktinėje pirmą kartą žaidė abu žymiausi šalies ledo ritulininkai – Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis. Komanda iškovojo auksą, o rungtynes iš viso stebėjo net 46 tūkst. žiūrovų.
Atslūgus euforijai dėl pergalės priežasčių džiaugtis liko – lietuvių susidomėjimas ledo rituliu, kaip patvirtino šios sporto šakos asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Petras Nausėda, auga lyg ant mielių. „Po kiekvieno tokio čempionato atsiranda norinčiųjų užsiimti šiuo sportu. Vilniuje ledo ritulį žaidžia apie 500 vaikų ir šis skaičius toliau didėja – fiziškai jau nebetelpame, nes trūksta ledo aikščių. Kasmet esame vis stipresni – džiugu, jog pirmenybių ažiotažo paakintas Kaunas jau suprato žiemos sporto šakų paklausą ir stato naujus ledo rūmus“, – sakė P. Nausėda.
Lietuvos vyrų rinktinei bendrame pasaulio čempionato dalyvių reitinge pasiekus 23-iąją vietą ir patekus į antrąjį pagal stiprumą pasaulio divizioną, neatmetama galimybė ateityje mūsų šalyje surengti ir šios pakopos rungtynes.
Stebėti vis įdomesne tampančios sporto šakos kovas lietuviai galės ir kitąmet – Elektrėnuose bus rengiamos pasaulio ledo ritulio čempionato II diviziono A grupės aštuoniolikmečių kovos. Į mėgstamiausias sporto šakas besitaikančio ledo ritulio atstovai tikri, kad šis pakilimas nėra tik laikina sėkmė.
Į mėgstamiausias sporto šakas besitaikančio ledo ritulio atstovai tikri, kad šis pakilimas nėra tik laikina sėkmė.
„Pastaruosius šešerius ar aštuonerius metus situacija nuosekliai gerėja. Pagrindiniai sporto šakos sėkmės vertinimo kriterijai – žmonių ir žiniasklaidos dėmesys, rezultatai, norinčių ja užsiimti vaikų skaičius, o mes visais atžvilgiais einame tik į priekį“, – tikino P. Nausėda.
Jis pripažįsta, kad norint ilgam įgyti tokį populiarumą, kokį ledo ritulys yra pasiekęs dabar, reikia nemažo įdirbio – pavyzdžiu čia galėtų būti krepšinio atstovai. Tačiau matydamas futbolininkų vargus ir suvokdamas ledo ritulio perspektyvas, P. Nausėda tiksliai žino, kurlink juda. „Mūsų tikslas yra tapti antra pagal populiarumą sporto šaka Lietuvoje. Ar tai pasieksime? Lietuviai mėgsta ledo ritulį, tad neabejoju, kad taip“, – drąsiai kalba „Hockey Lietuva“ prezidentas.
Rankinis
Prakalbus apie praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje didžiulio susidomėjimo sulaukusias sporto šakas, daugelis mini auksinius Kauno „Žalgirio“ laikus, pilną „Žalgirio“ stadioną Vilniuje ar sostinės „Statybos“ krepšininkų sėkmę. Vis dėlto, daugelis primiršo ekipą, kuri pasiekė vieną didžiausių to meto šalies sporto laimėjimų – Kauno „Granito“ rankinio komandą.
1987-aisiais Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurės turnyre debiutavę kauniečiai apstulbino Europą, kai finale palaužė Madrido „Atletico“ rankininkus ir iškovojo bene svarbiausią trofėjų Lietuvos rankinio istorijoje. Nors nuo pergalės praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai, dabartinis Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Donatas Pasvenskas puikiai mena, kokia populiari buvo ši sporto šaka. „Atkuriant nepriklausomybę rankinio padėtis buvo panaši kaip krepšinio ar futbolo“, – tikina D. Pasvenskas. Vis dėlto, vėliau šią sporto šaką kiek primiršome, tačiau pastaraisiais metais ji tyliai atgimsta.
Atkuriant nepriklausomybę rankinio padėtis buvo panaši kaip krepšinio ar futbolo.
Labiausiai prie to prisideda pagerėję nacionalinės rinktinės rezultatai, o kulminacija gali tapti kelialapis į pasaulio čempionatą. Birželio 8 d. Vilniuje vykęs susitikimas su nuolatiniais planetos pirmenybių dalyviais islandais baigėsi lygiosiomis 27:27. Birželio 13 dieną Artūro Juškėno auklėtiniai kausis sieks iškovoti pergalę, o sėkmės atveju rinktinė turės galimybę po daugiau nei 20 metų pertraukos grįžti į elitinių pasaulio komandų būrį. „Susidomėjimas rankiniu auga pastaruosius keletą metų, o ypač jis padidėjo, kai pernai pagirtinai kovėmės su pasaulio čempionais prancūzais. Ši sporto šaka labai populiari Skandinavijoje, tad Lietuvoje nematau tam jokių kliūčių“, – dėstė LRF prezidentas.
Tiesa, žiniasklaidos ir žiūrovų dėmesio sulaukęs sportas kol kas ne itin domina vaikus ir jaunuolius. Tam, D. Pasvensko nuomone, reikėtų didelio proveržio ‒ juo galėtų tapti šalies rinktinės dalyvavimas pasaulio čempionate.
Regbis
Prieš beveik dešimt metų Lietuvos regbininkai iškovojo net 18 pergalių iš eilės ir pagerino pasaulio rekordą, tačiau ir tai nepadėjo jiems planetos reitinge pakilti taip aukštai, kaip yra dabar. Nors 34-oji vieta rodo, jog tobulėti dar yra kur, svarbiausias šios sporto šakos atstovų laimėjimas ‒ kad jie pateko į aukštesnį „Trophy“ divizioną, kuriame esanti komanda gali būti vadinama viena iš 18 stipriausių Europoje.
Tad prakalbus apie regbio galimybes tapti antruoju sportu šalyje po krepšinio, Lietuvos regbio federacijos (LRF) prezidentas Rytis Davidovičius nukirto – pagal rezultatus šis sportas tokiu laikytinas jau keletą metų. „Nė viena kita komandinė sporto šaka, išskyrus krepšinį, Lietuvoje nėra pasiekusi tiek, kiek regbis – mūsų jaunių rinktinės patenka tarp 12-os, o vyrų – tarp 18-os stipriausių Europoje“, – argumentuoja R. Davidovičius.
Ir išties – gana egzotiška sporto šaka laikytas regbis, populiarus, pavyzdžiui, buvusiose britų kolonijose, pastaraisiais metais išgyvena ne mažesnį pakilimą nei ledo ritulys ar rankinis.
Žiniasklaida vis dažniau praneša apie šį sportą, nemažo dėmesio sulaukė ir Kauno „Žalgirio“ klubo sprendimas kurti regbio klubą, o Šiauliuose jau baigiamos specialiai šiai sporto šakai pritaikyto stadiono statybos. Jaunoji karta irgi domisi regbiu – R. Davidovičius tikina, kad į treniruotes susirenka vis daugiau jaunuolių. „Regbį lankančių vaikų per pastaruosius kelerius metus padaugėjo du tris kartus, turime regbio grupes Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose. Sulaukiame ir didesnio finansavimo, nors norint žengti dar vieną žingsnį pirmyn, jo, kaip ir žmogiškųjų resursų, reikės dar daugiau“, – sakė LRF prezidentas.
Šalies pasiekimus jau įvertino tarptautinė bendruomenė, patikėjusi Lietuvai rengti šių metų Europos regbio septynetų (didžiojo žaidimo atmainos, kuriame rungtyniaujama septyniese prieš septynis) jaunimo čempionatą, kuris vyko Panevėžyje. Pabaigus stadiono statybas Šiauliuose tokių renginių gali dar padaugėti, tad Lietuvos regbio ateitis atrodo perspektyvi.
Niekaip futbolu pasidžiaugti negalintys lietuviai iš šių puikių alternatyvų gali išsirinkti antrą mėgstamiausią sporto šaką.
