Populistų iškilimą galima vertinti kaip perspėjimą Vakarų vyriausybėms būti atsargesnėms su globalizacijos skatinimo tempu ir mastu. Tuo įsitikinęs ilgametis SEB banko padalinio Jungtinėje Karalystėje vadovas, buvęs Londono Sičio lordas meras Rogeris Giffordas.
– Kas labiausiai įstrigo atminty jums einant Londono Sičio lordo mero pareigas?
– Kaip ir Baltijos šalių miestai, Londonas garsėja šimtmečius besitęsiančia laisvosios prekybos tradicija. Lordai merai, atstovaujantys Londono Sičio, dažnai vadinamo Kvadratine mylia, interesams, atlieka svarbų vaidmenį šioje jau 800 metų trunkančioje istorijoje. Man buvo suteikta ypatinga garbė prisidėti prie šios neaprėpiamos laiko srovės – prekybos ir žmogiškųjų santykių tėkmės – stiprinimo.
Būdamas lordu meru turėjau progą susitikti su įvairių šalių vyriausybių bei centrinių bankų atstovais ir su jais aptarti, kaip Jungtinėje Karalystėje (JK) teikiamos finansinės paslaugos galėtų būti prieinamos globaliu mastu. Man teko atsakomybė atstovauti finansų paslaugų sektoriui po krizės, kai žiniasklaidos požiūris ne visada buvo pozityvus.
Aplankiau daugiau nei 30 valstybių ir susidūriau ne tik su geopolitikos aktualijomis, bet ir su paprastų gyventojų rūpesčiais.
– Kaip vertinate JK išstojimo iš ES referendumo rezultatus?
– Manau, kad ES narystės šalininkai nesugebėjo perprasti jausmų tų žmonių, kurie gyvena anapus Londono, ypač augančio priešiškumo globalizacijai ir pojūčio, kad šalies valdantieji jiems skiria vis mažiau dėmesio. Nemenkai daliai britų susidarė įspūdis, kad jie kontroliuoja mažiau savo gyvenimo aspektų, nei norėtų. Bendrosios rinkos ir ES ateities pranašumai buvo akivaizdūs Londone, bet ne šalies regionuose.
Per pastaruosius 40 metų nesugebėjome bendromis pastangomis sušvelninti globalizacijos padarinių, neigiamai paveikusių kai kurias bendruomenes, ir nesuteikėme vaikams priemonių, kurios leistų jaunajai kartai sėkmingai konkuruoti globaliame pasaulyje.
– Kokią Londono Sičio ateitį regite po „Brexit“? Ar jis išliks vienu pasaulyje pirmaujančių finansų centrų?
– Esu tikras, kad Sitis išliks globalus finansų centras, nors turbūt atrodys kiek kitaip nei šiandien. Bankams veikiausiai teks pertvarkyti verslo modelius, tačiau kitos bendrovės, ypač prekybos, vertybinių popierių ir turto valdymo sričių, netgi gali gauti naudos besikeičiant padėčiai. Londonas moka prisitaikyti, kai to reikia, – manau, kad taip bus ir šįkart, nors pats nebūčiau rinkęsis „Brexit“ kelio. Londonas yra antras pagal dydį Europos miestas, kur sutelktas profesionalų, aukščiausio lygio švietimo įstaigų, infrastruktūros ir inovacijų derinys. Tai leis mums ir ateityje žengti priekyje.
– Kaip efektyviausiai kovoti su augančiu populizmu ne tik JK, bet ir ES, JAV? Ar sutiktumėte, kad politinė klasė, tiek centro kairė, tiek centro dešinė, kol kas nesugeba rasti adekvačių atsakymų į šių dienų iššūkius?
– Mano atsakymas būtų švietimas. Vienas pagrindinių referendumo JK pranašumų buvo tai, kad mūsų piliečiai dabar kur kas geriau susipažinę, kaip veikia ES, nei bet kada iki tol. Ironiška, bet tam tikri procesai kartais turi pasiekti kritinį tašką, kad atsirastų tikrasis supratimas, ir būtent tai vyksta su populistiniais judėjimais. Populistų iškilimą galima vertinti kaip perspėjimą vyriausybėms būti atsargesnėms su globalizacijos skatinimo tempu ir mastu. Dažnai būtent pokyčių greitis, o ne patys pokyčiai tampa problema.
Ilguoju laikotarpiu kultūra yra svarbesnis mūsų raidos kryptį orientuojantis veiksnys nei finansai ir ekonomika.
Tokio pobūdžio švietimas užtrunka ilgai. Dar daugiau pastangų reikia įdėti, kad platieji gyventojų sluoksniai suprastų ir priimtų galimybes bei iššūkius, kuriuos iškelia naujos globalios jungtys. Mūsų valdžios atstovai vis dar ieško tinkamų priemonių, kaip suvaldyti neigiamus globalizacijos padarinius. Vienaip ar kitaip, mums reikės tai padaryti – kelionės kryptis aiški.
– Naujoji JK vyriausybė, vadovaujama Theresos May, regis, ketina imtis „kietojo“ pasitraukimo iš ES scenarijaus. Kokius šio proceso padarinius prognozuotumėte?
– Nesu tikras, ar galima tvirtai konstatuoti, kad vyriausybė iš tikrųjų renkasi šį kelią. Noras įgyvendinti pasitraukimo scenarijų aiškiai ir greitai yra suprantamas bei logiškas, tačiau tokia išvada kol kas per ankstyva, nes daug kas priklausys nuo ES pozicijos. Taip pat vertėtų pabrėžti, jog, pavyzdžiui, Škotija ir Šiaurės Airija, taip pat daugelis bankų ir verslo įmonių pasisako už kuo švelnesnį „Brexit“ scenarijų. Neseniai pasirašyta ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartis – tai vertas dėmesio verslo ryšių pavyzdys, kurį galima svarstyti kaip būsimųjų JK ir ES santykių modelį.
– Ar jūsų gimtoji Škotija turi teisę surengti dar vieną referendumą dėl nepriklausomybės? Ar palaikote pačią nepriklausomybės idėją?
– Škotai turi nuspręsti patys – taip jie turės ateitį, kurios patys bus nusipelnę. Iš esmės jie gali reikalauti referendumo bet kada, tačiau kitas klausimas – ar šiuo metu toks reikalavimas būtų politiškai išmintingas. Mano galva, Škotijai turėtų būti suteikta daugiau savivaldos teisių, bet abejoju visiškos nepriklausomybės būtinybe. Man patrauklesnis pakoreguotas federalinis modelis, kuris šiandieniame itin jungliame pasaulyje užtikrintų sąlygas sparčiau dalytis ištekliais ir paslaugomis, nei tai būtų įmanoma Škotijai visiškai atsiskyrus nuo JK.
Dažnai būtent pokyčių greitis, o ne patys pokyčiai tampa problema.
Šiandien tapatybė yra virtusi daugialypiu fenomenu. Pavyzdžiui, ar aš esu škotas, nes gimiau ir augau Škotijoje, ar londonietis, nes gyvenu ir dirbu šiame mieste, o gal švedas, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidau dirbdamas švediškame SEB banke? Žmonės vis labiau įsisąmonina, kad tautybė nėra nei jų gyvenimo pradžia, nei pabaiga.
– Atrodo, kad pastarųjų metų įvykiai patvirtina faktą, jog žmonėms rūpi ne vien ekonomika ir finansiniai skaičiavimai, bet ir tokie sunkiau apčiuopiami dalykai kaip tapatybė, prieraišumas prie vietos ir t. t.
– Ar kada nors buvo kitaip? Negalime pamiršti, kad literatūra, muzika, vizualieji menai yra labai svarbūs visuomenės raidos komponentai. Jie formuoja mūsų kultūrą ir savivoką, mūsų tikslus ir tai, kaip įsivaizduojame vaikų ateitį. Ilguoju laikotarpiu kultūra yra reikšmingesnis mūsų raidos kryptį orientuojantis veiksnys nei finansai ir ekonomika, kad ir kokie svarbūs šie būtų. Menai suburia žmones draugėn. Žinau tai, nes visą gyvenimą muzikavau.
– Vis daugiau analitikų kelia klausimą, ar moraliai elgiasi Sičio bankininkai, nekilnojamojo turto agentai, brokeriai ir kiti konsultantai, padedantys Rusijos ir Artimųjų Rytų oligarchams įsigyti itin brangaus nekilnojamojo turto prestižiniuose Londono rajonuose. Taip legalizuojami nešvarūs pinigai ir pučiamas nekilnojamojo turto rinkos burbulas, o vidurinės klasės šeimos stumiamos iš sostinės centro.
– Pinigų plovimas nėra naujiena, net jei viešinamos pinigų sumos šiandien atrodo astronomiškai didelės. Šiai nusikalstamai veikai skiriama vis daugiau dėmesio, už ją numatytos lig šiol neregėto dydžio baudos. Neteisėtos machinacijos turėtų būti išaiškintos ir sustabdytos, o už jas atsakingi asmenys – patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ne tik bankai, bet ir daugelis kitų verslo subjektų imasi veiksmų ištraukti šias istorijas į dienos šviesą.
Tai galėtume vadinti pozityviais pokyčiais, ar ne? Galime prisiminti kitas blogąsias praktikas, tarkime, kai nesąžiningai investuojama pasinaudojant prieiga prie konfidencialios informacijos apie įmonių veiklą. Pradėjus viešinti piktavalių asmenų pastangas neteisėtai praturtėti visi nustebdavo, kiek daug blogybių vyko slapčia taip ilgai. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad didžiausius nusikaltėlius traukia visos pasaulio finansų ir prekybos sostinės dėl čia vykdomų verslo sandorių masto.
-----
R. Giffordas
Gimė 1955 m. Škotijoje.
1978–1982 m. dirbo Londone įsikūrusiame investicijų banke „SG Warburg“.
1982 m. įsidarbino SEB banke, 1994–2000 m. vadovavo SEB banko operacijoms Japonijoje.
Nuo 2000 m. SEB banko padalinio Jungtinėje Karalystėje vadovas.
2008–2009 m. Londono šerifas.
2012–2013 m. ėjo Londono Sičio lordo mero pareigas.
