Inovacijos – vienintelis koziris Vakarų valstybių rankose, mano buvęs JAV tyrimų bendrovės „SRI International“ vadovas Curtis R. Carlsonas. Tiek vyriausybėms, tiek verslui vis dar sunku tai pripažinti.
Rekomendacijas, kaip didinti valstybės ar verslo įmonės produktyvumą, ne pirmus metus inovacijų ir tyrimų srityje dirbantis, mažiausios vertės produkto kūrimo bei pardavimo srityse konsultuojantis Curtis R. Carlsonas yra teikęs ne vienai organizacijai ir valdžios įstaigai. „Šis mano apsilankymas Lietuvoje – tikrai ne pirmas, – prisimena pašnekovas. – Esu ne kartą susitikęs su žmonėmis, kurie norėjo jūsų šalyje gerinti švietimo sistemą, siekė geriau suprasti pridėtinės vertės kūrimo praktikas.“
Jis pasakojo, kad buvo kviečiamas patarti, kaip sukurti aplinką, kurioje žmonės nori likti, o ne emigruoti. „Siekiu pokalbį apie inovacijų praktikas įtraukti į nuolatinio mokymosi – nuo pat pradinių klausių iki mokyklos baigimo – procesą, – teigė C. Carlsonas. – Kita svarbi kryptis – darbas su geriausiomis inovacijų praktikomis bei ekosistemos.“ Ši veikla apima galimybes užtikrinti inovacijų kūrimui ir taikymui, taip pat verslumui palankią aplinką, pavyzdžiui, teisinį reglamentavimą ar mokestinę bazę.
„Mes diskutavome apie mažai lėšų reikalaujančias priemones, galinčias išspręsti dideles problemas – sistemą, veikiančią iš apačios į viršų“, – sakė buvęs JAV tyrimų centro „SRI International“ vadovas.
Paklaustas, dėl kokių iššūkių labiausiai teko laužyti galvą dirbant buvusio JAV prezidento Baracko Obamos patarėjų inovacijos klausimais taryboje, jis pripažino, kad jie mažai skyrėsi nuo minėto Lietuvos konteksto. „Reikia suprasti, kad tame lygmenyje klausimai yra labai politiniai. Pavyzdžiui, mokesčių dydžiai visose valstijose, – kalbėjo C. Carlsonas. – Dar visai neseniai verslo mokesčiai JAV buvo vieni didžiausių pasaulyje. Akivaizdu, kad norint pritraukti investicijas tokio dydžio apmokestinimas nėra geriausias variantas.“
Kitas svarbus aspektas – jaunų žmonių verslumas. „Išvada buvo viena – mokykla jam skatinti yra tinkamiausia terpė, todėl verslumo užsiėmimai jau pradinėse klasės yra itin reikšmingas elementas keičiant situaciją.“
Pasaulio neišgelbės
Didžiausia ir dažniausia šių dienų visuomenės problema, kurią įvardijo C. Carlsonas, yra gebėjimo kurti pridėtinę vertę stoka. „Jūsų verslas gali žlugti, jei neturėsite reikalingų įgūdžių, jūsų darbas taps nebereikalingas, kai būsite vyresnio amžiaus. Tai gali reikšti karjeros pabaigą, – sakė pašnekovas. – Tačiau gali nutikti ir priešingai, jei žinosite, kokią pridėtinę vertę galite sukurti visuomenei, jei nebijosite nuolatos mokytis, keisti savo įgūdžius, galiausiai dirbti toliau. Blogiausia, ką galite padaryti, tai užsidaryti savyje, savo darbo srityje ir nemėginti išnaudoti turimo potencialo.“
„Be tinkamo švietimo nebus ir rinkai bei visuomenei reikalingų sprendimų. Švietimas kuria žmones, kurie yra pajėgūs spręsti problemas, plėsti žinojimą. Tai yra mechanizmas, leidžiantis ieškoti būdų visuomenės iššūkiams spręsti“, – teigė C. Carlsonas, tačiau pridūrė, kad vien švietimu to pasiekti neįmanoma.
Gerokai svarbiau yra nuolatos mokytis ir žinojimą taikyti praktiškai: „Svarbiausias šių dienų resursas yra žmonės. Jei jų nėra, nėra ir talento, įgūdžių, gebėjimų, nėra nieko.“ Praktine veikla paremtas ir vertės kūrimas. „Pagalvokite apie grojimą muzikos instrumentu, – siūlė pašnekovas. – Jūs galite groti pianinu, tačiau nebūsite didis pianistas, jei nesipraktikuosite dešimt valandų per dieną mažiausiai 10–20 metų.“
Praktika paremtas žinojimas
Šiandienos vadybininkai, verslo ar valstybės įstaigų vadovai nėra taip mokyti. Jiems trūksta tiek komandinio darbo įgūdžių, tiek gebėjimo įžvelgti prasmę nuolatinio mokymosi procesuose. „Žinios įgyjamos per praktiką, todėl dažniausiai yra pasąmoninės: ilgą laiką pianino klavišais bėgioję pirštai galiausiai tai daro automatiškai, – palygino C. Carlsonas. – Neturėdami tos patirties, negalime įsivaizduoti, kokią naudą ji gali atnešti.“ Todėl vienintelis būdas dirbti yra bandyti, klysti ir mokytis.
Kita vertus, darbuotojai turi mokėti bendradarbiauti ir daryti tai su entuziazmu. „Neužtenka surengti vieną susirinkimą kartą per savaitę. Tokios priemonės – nereikšmingos, – įsitikinęs C. Carlsonas. – Šiais laikais, jei iš tiesų nori būti efektyvus, turi dalytis informacija, bendradarbiauti entuziastingai ir skirtingomis priemonėmis. Tai turi būti daroma interaktyviai ir intensyviai.“
Dalis vadovų to esą nesupranta, retas kuris geba tinkamai atlikti vadybininko darbą – derinti galią ir efektyvumą. Dėl šios priežasties Vakarų šalių vadovai nusileidžia kolegoms iš kitų šalių. Šie savo ruožtu ne kartą įrodė, kad BVP vienam gyventojui ir technologijų pristatymas rinkai – dar ne viskas. „Pastaruosius dvidešimt metų kinai naudojosi Vakarų valstybių sukurtomis technologijomis, kopijavo jas, tačiau rinkai pristatydavo pagal unikalius verslo modelius. Ir tai pasiteisino su kaupu“, – pastebėjo C. Carlsonas.
Jo nuomone, tikrasis iššūkis dažnai yra ne pati technologija, o jos pritaikymas. „Būtent tai aš vadinu inovacija. „Uber“ naudojama technologija yra internetas ir išmanusis telefonas. Bet verslo modelis, pakeitęs tradicinį ir sujungęs plačiai paplitusias technologijas, yra inovacija. Technologija yra svarbi ir reikalinga, tačiau neretai – ne esminis dalykas“, – pripažino pašnekovas.
Inovacijų kūrėjo darbas labai panašus į žurnalisto, mano C. Carlsonas. „Jūs renkate informaciją, apibendrinate faktus, ieškote naujų požiūrio kampų, – lygino pašnekovas. – Jūsų tikslas – tekstą parašyti taip, kad niekas jo niekada nepamirštų! Tai aš vadinu tvaria inovacija. Ta pati sąlyga galioja ir verslo bendrovių procesams.“
Truputį pasitikėjimo?
Būtent į tai – inovatyvių darbo atlikimo modelių paiešką – turime orientuotis. Tam esą nėra jokių kliūčių: Vakarų visuomenės savo rankose laiko visus įmanomus svertus.
„Pasaulyje, kuriame tiek daug žmonių turi galimybę įgyti išsilavinimą ir naudotis lengvai prieinamomis naujausiomis technologijomis, apačioje sukuriamos inovacijos yra chaotiškos, tačiau išmanios, – mano buvęs „SRI International“ vadovas. – Inovacijos, nuleidžiamos iš viršaus, yra tvarkingos, bet kvailos.“
Apačioje sukuriamos inovacijos yra chaotiškos, tačiau išmanios. Nuleidžiamos iš viršaus ‒ tvarkingos, bet kvailos.
Dėl to patraukliausios inovacijos gimsta visai šalia pagrindinio vartotojo, nes kartu žmonės yra protingesni nei bet kuris vienas, o jų išradimus skatina visiems prieinami įrankiai kurti ir bendradarbiauti. Tai ir yra „Carlsono įstatymas“.
Net ir visko mačiusiuose Vakaruose, kur valstybės grimzta į gilų žiemos miegą: vis didesni reguliavimai smukdo produktyvumą, įmonės miršta dar neužgimusios, darbuotojai neturi reikalingų įgūdžių. Ką jau kalbėti apie kuriamą pridėtinę vertę visuomenei.
Tai daro įtaką ne tik vietos lygmeniu – toliau savo nosies nematančios valstybės užleidžia pozicijas tarptautinėje erdvėje. Visgi nusiminti neverta. Sėkmės kodas situacijai keisti slypi trijuose elementuose: švietime, produktyvioje inovacijų sistemoje ir jų praktikose. Taikomi kartu, jie esą gali didinti visuomenės gerovę. Erdvės juos diegti ir pokyčiams įgyvendinti daugiau, nei galima įsivaizduoti.
Curtis R. Carlsonas
1973 m. pradėjo dirbti „RCA Sarnoff Laboratories“.
1977 m. vadovavo raiškiosios televizijos (HDTV) kūrimo programai, vėliau tapusiai JAV standartu. Už šį ir kitus išradimus 1997 m. kartu su korporacijos „Sarnoff“ komanda laimėjo „Emmy“ apdovanojimą.
1998–2014 m. vadovavo JAV tyrimų institutui „SRI International“.
Inovacijų ir ekonomikos politikos klausimais konsultavo verslo organizacijų vadovus, ministrus ir premjerus JAV, Danijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Brazilijoje, Singapūre ir kitose šalyse.
2006 m. kartu su kolega Williamu Wilmotu išleista knyga „Innovation: The Five Disciplines for Creating What Customers Want“ pateko į 10 įtakingiausių verslo knygų sąrašą.
Buvo JAV prezidento B. Obamos patarėjų inovacijų klausimais tarybos narys.
