Erwin HodisterLietuvai vėl atsidūrus negarbingame Europos šalių penketuke pagal nelegalių cigarečių vartojimą, Christas Harpantidisas, „Philip Morris International“ (PMI) išorės reikalų vyresnysis viceprezidentas, interviu IQ teigė, kad dabartinė ne tik mūsų šalies, bet ir visos ES politika veda į nusikalstamo šešėlinio verslo klestėjimą.
– Praėjusiais metais interviu su jumis aptarėme teigiamą tendenciją, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius metus iškrito iš penkių šalių, kuriose neteisėtas cigarečių vartojimas yra didžiausias Europoje. Šiais metais birželį Briuselyje pristatytoje KPMG metinėje ataskaitoje apie neteisėtą cigarečių vartojimą Europoje Lietuva vėl atsidūrė tarp blogiausių. Kokia, jūsų nuomone, yra to priežastis?
– Praėjusių metų pažanga mažinant neteisėtą tabako prekybą buvo teikianti vilčių, deja, Lietuva vėl atsiliko dėl nuolatinių struktūrinių problemų. Šiuo metu Lietuva užima 4 vietą Europoje po Jungtinės Karalystės, Airijos ir Prancūzijos pagal nelegalių cigarečių vartojimo dalį, kuri, remiantis naujausia KPMG metine ataskaita apie neteisėtą cigarečių vartojimą Europoje, sudaro 20 proc. tabako vartojimo.
Tabako kontrabandininkai randa naujų būdų, kaip apeiti pasienio kontrolę ir pristatyti nelegalius produktus į Europos rinkas, naudodami dronus, socialinę žiniasklaidą ir kitas technologijas.
Viena pagrindinių šio reiškinio priežasčių yra siena su Baltarusija, per kurią į šalį patenka du trečdaliai nelegalių tabako gaminių. Nuo karo Ukrainoje pradžios organizuotos nusikalstamos grupuotės tapo agresyvesnės, o tabako kontrabanda išaugo.
Tuo pačiu metu tabako kontrabandininkai randa naujų būdų, kaip apeiti pasienio kontrolę ir pristatyti nelegalius produktus į Europos rinkas, naudodami dronus, socialinę žiniasklaidą ir kitas technologijas. Dėl to beveik 30 proc. padidėjo mokesčių pajamų nuostoliai, kurie dabar siekia beveik 100 mln. eurų.
Šie skaičiai pabrėžia, kad būtina skubiai stiprinti teisėsaugą, koordinuoti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir imtis veiksmingų politinių priemonių.
– KPMG ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad nelegali prekyba kaitinamaisiais tabako gaminiais auga. Kodėl? Ar technologijos negali užkirsti kelio klastojimui?
– Pirmą kartą 2024 m. KPMG ataskaitoje apie nelegalių cigarečių vartojimą Europoje pateikiami duomenys apie nelegalią prekybą kaitinamaisiais tabako gaminiais 10 pasirinktų rinkų, įskaitant Lietuvą. Ataskaitoje nurodoma, kad iki šiol tiriamose Europos rinkose nebuvo nustatyta suklastotų kaitinamųjų tabako gaminių srautų.
Rezultatai vis dar rodo nerimą keliančią tendenciją: nors ir nesulyginama su neteisėtų cigarečių rinka, neteisėta prekyba šiais nerūkomaisiais gaminiais Europoje taip pat auga. Tai rodo, kad nerūkomosios alternatyvos nėra apsaugotos nuo nusikalstamos veiklos ir kad siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai visais tabako gaminiais reikia taikyti tą patį požiūrį.
Teisėsaugos pareigūnų teigimu, šioje srityje dominuoja virtualūs neteisėtos prekybos kanalai, įskaitant socialinius tinklus ir kitas platformas, o tai apsunkina teisėsaugos institucijų pastangas pažaboti nusikalstamą veiklą.
Europa turi laikytis subalansuoto reguliavimo požiūrio, užtikrinančio fiskalinį nuspėjamumą, kuris remia inovacijas ir vartotojų galimybę įsigyti legalių rūkymo alternatyvų.
Technologijos gali padėti užkirsti kelią neteisėtai prekybai, tačiau jos nėra panacėja. Neteisėta prekyba tabaku ir organizuotas nusikalstamumas yra labai prisitaikantys reiškiniai, todėl būtina stiprinti teisėsaugą ir viešojo bei privačiojo sektorių bendradarbiavimą.
Siekdama pažaboti visų tabako gaminių neteisėtą prekybą ir paspartinti rūkymo mažėjimą, Europa turi laikytis subalansuoto reguliavimo požiūrio, užtikrinančio fiskalinį nuspėjamumą, kuris remia inovacijas ir vartotojų galimybę įsigyti legalių rūkymo alternatyvų.
– Jau daugelį metų sakote, kad šalys, kurios vykdo draudimų ir mokesčių didinimo politiką, daro klaidą. Prancūzijos pavyzdys tai puikiai įrodo. KPMG ataskaitos pristatymo diskusijoje taip pat paminėjote Nyderlandus. Ar galėtumėte plačiau pakomentuoti šį pavyzdį ir paaiškinti, kodėl jūsų argumentai neįtikina politikų?
– PMI nuolat įspėja, kad pernelyg dideli mokesčiai ir agresyvi reguliavimo politika gali duoti priešingų rezultatų, o ne padėti siekti tikslo sumažinti rūkymo paplitimą. Prancūzija yra puikus pavyzdys: dėl griežtos tabako kontrolės politikos ir staigaus mokesčių didinimo nelegalios cigaretės rinkoje klesti. Nyderlandai susiduria su panašiais iššūkiais.
Ši politika dažnai neatsižvelgia į vartotojų elgseną ir ekonominę realybę, todėl vartotojai yra stumiami į juodąją rinką. 2024 m. KPMG ataskaita apie nelegalių cigarečių vartojimą Europoje pateikia įtikinamų įrodymų. Prancūzijoje nelegalių cigarečių vartojimas ne tik toliau didėjo, bet ir 2024 m. pasiekė stulbinantį 18,7 mlrd. vienetų skaičių – beveik 38 proc. viso šalies suvartojimo.
Politinėse diskusijose dažnai pirmenybė teikiama trumpalaikiams tikslams, o ne ilgalaikiam veiksmingumui. Mūsų argumentai pagrįsti duomenimis, tačiau jiems įgyvendinti reikia politinės drąsos.
Šis padidėjimas sutapo su griežtų tabako kontrolės įstatymų priėmimu ir lėmė 9,4 mlrd. eurų mokesčių pajamų nuostolius. O Nyderlanduose po staigaus akcizo mokesčio padidinimo nelegalių cigarečių dalis padidėjo dvigubai per vienus metus ir pasiekė beveik 18 proc. viso suvartojimo. Dėl to valstybė prarado beveik 900 mln. eurų mokesčių pajamų.
Šie pavyzdžiai rodo, kad staigūs ir nesubalansuoti reguliavimai gali stumti vartotojus į nelegalią rinką, kenkdami visuomenės sveikatos tikslams ir eikvodami valstybės finansus. Deja, politinėse diskusijose dažnai pirmenybė teikiama trumpalaikiams tikslams, o ne ilgalaikiam veiksmingumui. Mūsų argumentai pagrįsti moksliniais duomenimis, tačiau jiems įgyvendinti reikia politinės drąsos.
– Ar Belgija, kurioje esame, gali būti priskirta prie Nyderlandų? Atrodo, kad ji tampa nelegalios tabako rinkos centru Europoje?
– Dėl pernelyg didelių mokesčių ir kraštutinių tabako kontrolės priemonių Belgija tapo ne tik nelegalių cigarečių prekybos tranzito centru, bet ir susiduria su vis didesniu slaptų fabrikų skaičiumi savo teritorijoje. Tai kartu su rimta problema pasienyje su Prancūzija ir Nyderlandais pabrėžia subalansuoto reguliavimo, nuspėjamo apmokestinimo ir stipresnio teisėsaugos bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo visoje ES poreikį.
Erwin Hodister– Diskusijos metu jūs taip pat kritikavote dabartinės Europos Komisijos pastangas kovoti su rūkymu. Iki šiol ji nepateikė jokių teisės aktų pakeitimų šiuo klausimu. Vis dėlto kokią tendenciją matote? Ko galime tikėtis?
– Dabartinė Europos Komisija garsiai skelbia apie savo siekį mažinti rūkymo paplitimą, tačiau dar nepateikė konkrečių teisės aktų pasiūlymų. Vis dėlto tendencijos rodo, kad visoje ES toliau bus daromas spaudimas didinti tabako mokesčius ir sugriežtinti reguliavimą.
Jei šios priemonės nebus lydimos griežtos teisėsaugos ir paramos tabako žalos mažinimui – požiūrio, kuris pripažįsta skirtingą nerūkančių alternatyvų rizikos profilį, rizikuojame pakartoti tas pačias klaidas, kurios buvo padarytos Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
Nerūkymo ateitis Europoje įmanoma tik tuo atveju, jei tabako žalos mažinimo metodas bus taikomas kartu su rūkymo prevencijos ir metimo priemonėmis.
ES reikia pragmatiškesnio, įrodymais pagrįsto reguliavimo požiūrio, siekiant pažaboti neteisėtą tabako prekybą ir išlaikyti viešuosius finansus, kartu remdami visuomenės sveikatos tikslus.
– ES siekia iki 2040 m. tapti „laisva nuo rūkymo“. Ar manote, kad šis tikslas vis dar gali būti pasiektas?
– Šis tikslas yra pagirtinas, tačiau kelias jo siekti turi būti realistiškas. Nerūkymo ateitis Europoje įmanoma tik tuo atveju, jei tabako žalos mažinimo metodas bus taikomas kartu su rūkymo prevencijos ir metimo priemonėmis.
Visiškas draudimas ir baudžiamieji mokesčiai šio tikslo nepasieks. Vietoj to mums reikia įrodymais pagrįsto reguliavimo sistemos, kuri skatintų inovacijas, užtikrintų suaugusiems rūkaliams galimybę naudotis geriau moksliškai pagrįstomis alternatyvomis ir panaikintų neteisėtą rinką.
