PixabayKoronaviruso epidemija priminė akivaizdžią tiesą – valstybės ir regionai yra labai priklausomi vieni nuo kitų. Kas laukia iki šiol sėkmingai veikusios globalizacijos?
Globalizacija atnešė daug naudos, suteikė darbo milijonams žmonių, atvėrė rinkas, padėjo sumažinti skurdą. Tačiau paaiškėjo, kad ji gali būti labai trapi. Pasaulis vis dar yra padalytas, o pastaruoju metu buvo signalų, kad didžiosios valstybės grįžta prie ekonominio protekcionizmo.
Vienas svarbiausių ženklų buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos politika ginti vietos įmones ir įvesti muitus konkurentams iš užsienio. Prekybos karai su Kinija, nesibaigiantys konfliktai su Europos valstybėmis dėl muitų ir subsidijų, laisvosios prekybos ir klimato sutarčių atsisakymas parodė, kad globalizacijos vedle buvusi šalis pasuko priešinga kryptimi.
Jei D. Trumpas šį rudenį vėl laimėtų rinkimus, galėtų imti dar drastiškiau reguliuoti prekybą. Ne veltui iki šiol pasiektas JAV susitarimas su Kinija apibūdinamas kaip „pirmoji fazė“. Tad du didžiausi pasaulio ūkiai ir jų ateities santykis neabejotinai darys įtaką ir likusiems planetos regionams. Šios tendencijos buvo matomos dar iki krizės. Dabar viskas priklausys nuo to, į kokį pasaulį grįšime jai pasibaigus.
