
Viltis miršta paskutinė: Europa vis dar tikisi, kad naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti tarifus importui iš ES taip ir liks grasinimais. Tačiau naujojo prekybos karo su Vašingtonu gali ir nepavykti išvengti.
D. Trumpui savaitgalį paskelbus, kad įveda 10 proc. muitus visam importui iš Kinijos ir 25 proc. muitus importui iš Meksikos ir Kanados (nors pirmadienį su pastarosioms dviems šalimis sutarta jų įsigaliojimą pristabdyti), jo planai tai pakartoti ir importui iš ES kelia didelį nerimą Briuselyje.
Tai buvo viena esminių temų per pirmadienį vykusį neformalų Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą Briuselyje. Pasak ES pareigūnų, bloko lyderiai pabrėžė ES partnerystės su JAV vertę ir sutarė, kad iškilus problemų reikia ieškoti sprendimų. Taip pat buvo tvirtai sutarta dėl to, kad JAV ir ES muitai būtų žalingi abiem šalims.
Vis dėlto tiek Briuselis ruošiasi atsakomosioms priemonėms, tiek šalys narės skaičiuoja galimus nuostolius. Teigiama, kad ir taip sunkius laikus išgyvenančiai Vokietijai JAV tarifai gali kainuoti 1 proc. BVP.
„Mes matome potencialius iššūkius santykiuose su JAV ir esame tam pasiruošę. Kai bus nesąžiningai į mus taikomasi, ES atsakys tvirtai“, – po EVT susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Netiesioginis poveikis
EVT susitikime dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda LRT teigė, kad kol kas konkrečiai nėra apskaičiuota, kiek toks prekybos karas kainuotų Lietuvai, bet pridūrė, kad tai neturėtų būti taip skaudu, kaip kitoms ES šalims.
„Pirmiausia turime atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų ekonominiai santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis yra gerokai mažiau intensyvūs nei daugelio kitų valstybių“, – sakė jis ir pridūrė, kad kalbėjosi su Airijos premjeru Micheáliu Martinu apie tai ir Airijos atveju kalbama apie dešimtis milijardų eurų.
„Lietuvos prekybos balansas su JAV yra deficitinis, kitaip tariant, mes mažiau išvežame, nei įsivežame, o ir mūsų eksporte, pvz., mineraliniai produktai, gaminiai iš naftos produktų, užima ganėtinai didelę viso eksporto dalį. Tad atsižvelgiant į tai, aš laikyčiau, kad tiesioginės pasekmės mūsų ekonomikai nebūtų labai didelės“, – teigė G. Nausėda, bet pridūrė, kad būtų netiesioginis poveikis, nes Lietuva susijusi produkcijos gamybos grandinėmis su kitomis didelėmis ES šalimis.
„Netiesioginis poveikis galėtų būti didesnis, bet šiandien labai sunku kalbėti apie tai, koks poveikis būtų, nes mes nežinome, ar apskritai reikės skaičiuoti ir kalbėti apie tą poveikį“, – optimizmo neprarado prezidentas.
Pirmadienio rytą G. Nausėda irgi teigė, kad iki galo neaišku, jog Vašingtonas būtų nustatęs muitus Europos prekėms ir siūlė „pozityvią ekonominę darbotvarkę“: „Turime pasiūlyti tai, kas galėtų būti įdomu ir patrauklu JAV, pavyzdžiui, laisvosios prekybos susitarimus automobilių pramonėje, kaip minėta, ir pirkti daugiau energijos iš JAV.“
Vis dėlto JAV prezidentas sekmadienį pareiškė, kad „neabejotinai“ įves muitus ES prekėms, nes „tai, ką ji padarė, yra žiaurus nusikaltimas“.
Atsakydamas į klausimą, ar planuoja įvesti muitus iš Jungtinės Karalystės įvežamoms prekėms, D. Trumpas perėjo prie kaltinimų Briuseliui: „Tai gali nutikti, bet tai tikrai nutiks su ES. Galiu jums tai pasakyti, nes jie tikrai pasinaudojo mumis. Žinote, turime daugiau kaip 300 mlrd. dolerių deficitą.“
Tiesa, ES duomenimis, 2023 m. JAV prekių prekybos su bloku deficitas buvo mažesnis, t. y. 155,8 mlrd. eurų. O Austrijos laikinasis kancleris Alexanderis Schallenbergas primadienį pareiškė, kad JAV turi prekybos prekėmis deficitą, o Europa – paslaugų deficitą ir esą ES perviršis yra tik 50 mlrd. eurų, todėl „turėtų būti įmanoma pasiekti susitarimą“.
Lietuva net laimėtų?
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, jei JAV taikys 10 proc. muitų tarifą ES prekėms, tuomet su ES ekonomika neatsitiks niekas: „ES gamintojai norės likti turtingoje ir augančioje JAV rinkoje, tad ES gamintojai 10 proc. importo tarifą kompensuos iš vidinių lėšų, mažindami pelno maržas. Lietuva tokiu atveju laimėtų – Vokietijos ir Skandinavijos gamintojai pradėtų ieškoti galimybių, kurios leistų atsipiginti komponentų gamybą ir dalį gamybos funkcijų perkeltų į Lietuvą, nes mūsų pramonės įmonės siūlo gerą kainos ir kokybės santykį. Beje, dalį importo tarifo kompensuotų euro kritimas JAV dolerio atžvilgiu.“
Jei JAV taikys 25 proc. importo tarifą, tai, ekonomisto teigimu, būtų bloga naujiena ES ekonomikai ir iš euro zonos BVP augimo atimtų maždaug 1 proc., bet Lietuvai tai nebūtų tragedija.
„Ar tai reikštų didelius praradimus Lietuvos ekonomikai? Manau, kad ne. (1) Lietuvos įmonės yra mažos ES mastu. Tam, kad Lietuvos įmonės išlaikytų stabilias eksporto užsakymų apimtis, mums pilnai užtenka euro zonos ekonomikos stagnacijos. (2) 25 proc. muitai tik paspartintų kontraktinės gamybos operacijų perkėlimą į Lietuvą; (3) 25 proc. muitų tarifas keltų realią grėsmę, kad euro kursas JAV dolerio atžvilgiu kirs paritetą, o silpnas euras kompensuos euro zonos įmonėms dalį eksporto konkurencingumo praradimo; (4) atrodo, kad Jungtinė Karalystė gali išvengti muitų tarifų – taip pasakė pats D. Trumpas. Tokiu atveju dalis ES eksporto į JAV keliautų ne tiesiai, o per Jungtinę Karalystę“, – savo „Facebook“ paskyroje prognozavo A. Izgorodinas.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė savo komentare teigė, kad, nors Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. viso šalyje pagamintos produkcijos eksporto, poveikis galėtų pasireikšti ir per kitus prekybos partnerius, kai, sumažėjus paklausai JAV, paklausa tarpinio vartojimo produktams iš Lietuvos taip pat kristų. Šį efektą galėtų itin pajusti automobilių dalių, chemijos pramonės, baldų gamintojai.
„Bet net ir „tolimi“ muitai Kanadai, Meksikai ir Kinijai gali paveikti Lietuvos ekonomiką, nes tiekimo grandinės pasaulyje yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Stipresnis JAV dolerio kursas reiškia ir brangesnį importą iš JAV, tad iš šios šalies gaunamų prekių kainos kiek pakiltų. Lietuva iš JAV daugiausia importuoja suskystintąsias gamtines dujas, taip pat automobilius ir jų dalis“, – rašė ji.