Asmeninis archyvasŠiuolaikinės darbo rinkos dinamiką lemia senėjanti ir mažėjanti populiacija, technologijų ir inovacijų bumas, augančios pragyvenimo išlaidos – visa tai neišvengiamai koreguoja darbdavių bei darbuotojų poreikius.
Pasaulinio ekonomikos forumas skelbia naujausias darbo rinkos aktualijas – darbuotojų įgūdžius, darbdavių lūkesčius ir veiksmus, kurie artimiausiu laikotarpiu taps neišvengiami Lietuvoje ir pasaulyje.
Ko darbdaviai tikisi jau dabar?
Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo „Darbo ateities ataskaitos 2025“ duomenimis, šiandienos ir artimiausio laikotarpio svarbiausių įgūdžių trejetukas tiek globaliu mastu, tiek Lietuvoje nesikeičia:
- analitinis mąstymas,
- atsparumas, lankstumas ir veržlumas,
- lyderystė ir socialinė įtaka.
Tiesa, Lietuvos organizacijos, palyginti su pasaulio, visiems šiems įgūdžiams skiria šiek tiek didesnį akcentą, ypač pirmiems dviem. „Kodėl taip yra, vienareikšmiai pasakyti sunku, tačiau manau, kad dalis tendencijų, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, išreikštos ryškiau dėl mūsų amžėjančios visuomenės ir dėl to prognozuojamu darbo rinkos dalyvių trūkumu. Kadangi tiek dėl įstatymų, tiek dėl susiklosčiusių kultūrinių tendencijų mes nesame labai optimistiški galvodami apie „darbo jėgos importą“, visi klausimai apie turimų darbuotojų geresnį prisitaikymą, naujų dalykų mokymąsi tarsi aktualesni lyginant su kitomis šalimis“, – pastebi Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė Solveiga Grudienė.
Toliau ataskaitoje matoma, kad Lietuvos darbdaviai iš darbuotojų tikisi dalykų, kurie leistų geriau prisitaikyti prie pokyčių bei technologijų mokantis:
- smalsumas ir nuolatinis mokymasis,
- technologinis raštingumas.
Tuo metu globaliu mastu darbdavių lūkesčiai darbuotojų įgūdžiams iš svarbiausiųjų penketuko rikiuojasi tokia tvarka:
- kūrybinis mąstymas,
- motyvacija ir savimonė.
„Šiuo atveju matome, kad globali perspektyva, palyginti su Lietuvos, tarsi labiau krypsta į patį žmogų, jo gebėjimą susivokti apie savo motyvaciją, apie tai, ką jis geba ir ko jam reikia, ir tuo pačiu – lūkesčiai kūrybiniams sprendimams, kurių technologijos negeba atlikti“, – komentuoja S. Grudienė.
Ko darbdaviai tikisi per artimiausius 5 metus?
Kalbant apie įgūdžius bei patirtis, kurie bus labiausiai reikalingi ateinančių penkerių metų laikotarpiu, mūsų šalyje penketukas išsirikiuoja taip:
gebėjimas naudoti ir pritaikyti dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų sprendimus,
- kibernetinis saugumas,
- technologinis raštingumas,
- atsparumas, lankstumas ir veržlumas,
- smalsumas ir nuolatinis mokymasis.
„Akivaizdu, kad mūsų rinkoje stebimas didesnis organizacijų dėmesys specifiniams IT ir technologijų įgūdžiams, kur B2B ir B2C paslaugų sektoriai reikalauja nuolatinio darbuotojų tobulėjimo, nes kuo sudėtingesni technologiniai ir kompiuterizuoti sprendimai, tuo aukštesnės kompetencijos reikia su jais dirbantiems. Tai pat – vis daugėjant technologijų, kyla nauji poreikiai gebėti valdyti su tuo susijusių duomenų saugumo ir panašius iššūkius“, – pastebi PVPA valdybos pirmininkė.
Globaliu mastu duomenys sutampa, išskyrus tai, kad pasaulyje į penketuką patenka ir kūrybinis mąstymas, nustumdamas į šeštą vietą smalsumą ir nuolatinį mokymąsi.
„Galime sakyti, kad technologinės, IT, dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų panaudojimo aktualijos visiems akivaizdžios, todėl TOP3 įgūdžiai tokie. Tuo pačiu – nepaisant vis didėjančio dirbtinio intelekto panaudojimo prognozių bei tam reikalingų įgūdžių, tampa aišku, kad technologijų aplinkoje ne mažiau reikšminga mokytis kūrybiškai veikti ir ieškoti būdų, kaip jas tinkamai panaudoti“, – dalijasi pašnekovė.
Kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas: ko tikisi organizacijos?
Pasaulio ekonomikos forumo duomenys rodo, kad kalbant apie viešąsias iniciatyvas, skirtas talentų pritraukimui gerinti, matyti tam tikri skirtumai tarp globalių tendencijų bei Lietuvos rinkos.
1.Įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo programų finansavimas. Tam, kad toks veiksmas turi didžiausią potencialą padidinti talentų prieinamumą, Lietuvoje pritaria 61 proc., globaliai – 55 proc. apklaustųjų. Panašu, kad lietuviai labiau tikisi sulaukti valdžios sprendimų finansuojant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas. „Tiesa, turime pasidžiaugti, kad programos atsiranda, daug jų siūlo Užimtumo tarnyba, antri metai veikia nacionaliniu mastu inicijuota „Kursuok“ programa, leidžianti kiekvienam dirbančiajam pasimokyti. Matant dinamiką, akivaizdu, kad šis poreikis nemažėja ir nemažės“, – pastebi PVPA atstovė.
2.Perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugos. Lietuvoje to tikisi 54 proc., globaliai – 52 proc. respondentų. Galima teigti, kad pusė darbdavių tiek Lietuvoje, tie kitur tikisi, kad valstybiniu mastu bus keliami ir sprendžiami šie su darbuotojų kvalifikacija susiję klausimai, nes jie, kaip pastebi S. Grudienė, – esminiai matant darbo vietų kaitos, technologijų plėtros bei darbo jėgos tendencijas.
3.Valstybinės švietimo sistemos. 47 proc. pasaulio darbdavių teigia, kad jų vyriausybių prioritetas švietimo tobulinimui, siekiant sukurti mokymosi aplinką, orientuotą į besikeičiančius darbo rinkos poreikius, turi didelį poveikį. Tuo metu Lietuvoje organizacijų, pritariančių šiam teiginiui, yra šiek tiek daugiau – 54 proc. „Greičiausiai tai yra susiję su pastaraisiais metais plačiai aptarinėjamais švietimo sistemos (tiek bendrojo ugdymo, tiek aukštojo mokslo) pertvarkos ir atitikimo besikeičiančiam pasauliui būtinybe ir su tuo susijusiais iššūkiais“, – sako S. Grudienė.
4.Lankstumas įdarbinant ir atleidžiant darbuotojus. 40 proc. apklaustų Lietuvos organizacijų pritaria, kad toks formaliai dokumentuotas lankstumas gerintų talentų pritraukimą, globaliu mastu tam pritaria panašus procentas – 44 proc.
5.Imigracijos įstatymų pakeitimai. Lietuviai šį veiksmą prioritizuoja kiek daugiau (33 proc.) nei pasaulio organizacijos (26 proc.). „Mūsų šalyje, tos industrijos, kurios neturi galimybių greitai automatizuotis arba išvis to negali padaryti, stebėdami tendencijas kitose šalyse, tikisi turėti sąlygas atsivežti darbininkų. Juolab, kad norinčių atvykti ir dirbti į mūsų demokratinę santvarką, gyvenimui palankią aplinką, pragyvenimo lygį atsiranda vis daugiau. Svarbu tinkamai subalansuoti šiuos procesus tiek įstatymų lygmenyje, tiek valdant imigracijos procesus tam, kad visuomenės struktūros balansas nebūtų pažeidžiamas“, – įsitikinusi S. Grudienė.
Ko imsis darbdaviai?
„Darbo ateities ataskaita 2025“ taip pat atskleidžia, kad Lietuvoje darbdaviai, galvodami apie ateitį, kaip tris pagrindinius darbo rinkos pokyčių veiksnius, įvardija augančias pragyvenimo išlaidas, senėjančią ir mažėjančią populiaciją bei didėjančią skaitmeninę prieigą.
Siekdamos spręsti šias problemas, 86 proc. Lietuvos įmonių planuoja investuoti į darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. 70 proc. respondentų ketina remti darbuotojų sveikatą ir gerovę, o 60 proc. – tobulinti talentų ugdymo ir paaukštinimo procesus.
„Apibendrintai galime teigti, kad didžioji dauguma Lietuvos ir globalių tendencijų sutampa. Tai rodo, kad ne tik gyvename globaliame pasaulyje, bet ir panašiai sprendžiame iškylančius darbo rinkos klausimus, susiduriame su taip pačiais iššūkiais. Kai kurios šalys, tikėtina, su jais susidūrė kiek anksčiau ir dabar jau turi sprendimus – galime iš jų patirties mokytis. Kai kuriuos iššūkius turėsime spręsti visi sutelktai, mokydamiesi vieni iš kitų“,– apibendrina PVPA valdybos pirmininkė.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenys gauti atlikus išsamią pasaulio darbdavių apklausą. Šių metų leidinys atspindi daugiau 1000 darbdavių, atstovaujančių virš 14 mln. darbuotojų, dirbančių 22 pramonės šakų grupėse ir 55 ekonomikose.
