Darbuotojus labiausiai motyvuoja darbo užmokestis ir stipri komanda, parodė HR sprendimų bendrovės „Amston“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, žmonėms taip pat svarbus sveikatos draudimas, biudžetas mokymams ir kuro kompensacija. Iš nefinansinių naudų – kompanijos kultūra ir nuotolinio darbo galimybė. „Amston“ ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių tikisi humanizuotų ir realias jų problemas atliepiančių papildomų naudų sprendimų.
„Atlygis ir stipri komanda jau ne vienerius metus iš eilės yra svarbiausi darbuotojų motyvaciniai veiksniai. Bet šiemet matome išaugusį talentų poreikį darbdavių lankstumui ir dėmesiui realioms darbuotojų problemoms. Todėl šiandien darbdaviai, norėdami surasti tinkamiausius darbuotojus, turi pasiūlyti ne formalius sprendimus motyvacijai didinti, bet iš tiesų atliepti pastarųjų poreikius“, – sako Henrika Bivainienė, tyrimą atlikusios HR sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujanti partnerė.
Bendrovė tyrimą atliko nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės m. ir struktūruoto interviu metu apklausė 690 darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių atrankose dėl darbo.
Prie algos – papildomos naudos
„Amston“ tyrimo duomenimis, visuose darbuotojų patirties (angl. seniority) lygiuose svarbiausiu finansiniu motyvaciniu veiksniu išlieka darbo užmokestis ir greta jo skiriami finansiniai priedai.
„Atlygio svarba motyvacijai nesikeičia jau ne vienerius metus iš eilės, bet dėl karo Ukrainoje ir neramumų darbo rinkoje išaugo finansinio stabilumo poreikis. Jei praėjusiaisiais metais finansinių priedų svarba rodė norą būti tinkamai įvertintiems už rezultatus, šiandien tai greičiau reiškia stabilumo siekį“, – sako H. Bivainienė.
Vis tik vien stabilaus atlygio darbuotojams nepakanka – šie iš darbdavio ir toliau tikisi viliojančių papildomų naudų paketų su sveikatos draudimu, biudžetu mokymams ir saviugdai, automobilio ar kuro išlaidų kompensacijomis.
Be to, darbuotojai tikisi personalizuoto žmogiško požiūrio (angl. human centric approach) – naudos turi atliepti realius darbuotojo poreikius.
„Pavyzdžiui, darbuotojams vis svarbesnis tampa automobilis ar kuro kompensacija, vietos automobiliui klausimas, nes įmonės vis dažniau reikalauja sugrįžti dirbti į biurus. Dėl tos pačios priežasties išaugo ir auklės ar namų tvarkytojos paslaugų poreikis. Jei tokių papildomų naudų įmonės neteikia, tuomet darbuotojai tikisi atitinkamos finansinės kompensacijos – didesnio darbo užmokesčio arba priedų prie algos, kurie tarsi padengtų šias išlaidas“, – aiškina H. Bivainienė.
Nori absoliutaus lankstumo
Svarbiausiu nefinansiniu motyvuojančiu veiksniu išlieka komanda. Po šiuo abstrakčiu žodžiu slypi kolegų patyrimas, motyvacija, profesionalumas, gebėjimas bendradarbiauti ir panašios savybės.
Kiek žemiau prioritetų lentelėje – darbuotojų asmeninis augimas ir karjera. Žmonėms ypač svarbu aiškiai žinoti galimos karjeros įmonėje kelią.
„Be jokios abejonės karjeros sėkmė priklauso nuo paties darbuotojo ir jo pastangų. Vis tik organizacija turi nubrėžti aiškias galimos karjeros gaires, ir svarbiausia – suteikti realias galimybes mokytis, augti ir tobulėti. Būtent toks holistinis požiūris į darbuotojo augimą ir suteikia reikalingos motyvacijos“, – pasakoja H. Bivainienė.
Darbuotojams ne mažiau svarbus išlieka geras organizacijos mikroklimatas ir įdomūs projektai. Tik šiemet svarbiausių nefinansinių motyvuojančių veiksnių penketuke pirmą kartą atsidūrė nuotolinio darbo galimybė.
„Darbdaviams vis dažniau reikalaujant grįžti į biurus, darbuotojai ima labiau vertinti nuotolinio darbo privalumus. Todėl tokios galimybės nesuteikiančiais darbdaviais pasitiki mažiau. Be to, žmonės tikisi visiško įmonės lankstumo ne tik vietos, bet ir darbo laiko klausimu, kai asmeninius reikalus leidžiama susitvarkyti darbo metu, o tam skirtą laiką „atidirbti“ po darbo valandų“, – pasakoja H. Bivainienė.
Siekiama psichologinės gerovės
Tyrimo duomenimis, darbuotojai vis dažniau išreiškia poreikį, kad darbdavys pasirūpintų jų fizine ir psichologine gerove, bet ne vien su darbu tiesiogiai susijusiose srityse.
„Tikimasi, jog darbdaviai ne tik sukurs saugos ir sveikatos reikalavimus atitinkančią darbo aplinką ir pasiūlys sveikatos draudimą, bet ir padengs psichoterapeuto ar koučerio konsultacijų išlaidas, biure rengs sporto užsiėmimus, mankštas ar meditacijos sesijas“, – pasakoja H. Bivainienė.
Anot ekspertės, gera psichologinė sveikata apima ir prasmės jausmą darbe. Žmonėms svarbus organizacijos įsitraukimas į socialinės atsakomybės projektus ir įtaka visuomenės gerovei. Dėl šios priežasties didėja susidomėjimas atitinkamų veiklos grupių įmonėmis – sveikatos, atsinaujinančių išteklių, energetikos bei panašių sektorių kompanijomis.
„Prasmės jausmui svarbi ir tiesioginio vadovo įtaka – ypač pradedantiesiems ir viduriniosios grandies specialistams. Tuo tarpu patyrę labiau vertina vadovo suteikiamą sprendimų priėmimo laisvę, kuri leistų prasmę darbe susikurti patiems“, – aiškina H. Bivainienė.
