Meniu
Prenumerata

penktadienis, liepos 12 d.


INFLIACIJA
Defliacija teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius, rugpjūtį kainos gali didėti
BNS
Freepik

Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės fiksuojant defliaciją, o gyventojų perkamajai galiai nemažėjant, su itin aukšta infliacija sietą ekonomikos nuosmukį galima laikyti pasibaigusiu, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, kainų kritimas teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog rugpjūtį defliacijos jau nebus.

„Tas ekonomikos nuosmukis, kurį mes matėme praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kuris nemaža dalimi buvo susijęs su didele infliacija praėjusių metų, galima sakyti, kad jau baigėsi ir būtent sumažėjusi infliacija, sustojęs kainų augimas ir kai kurių kainų kritimas labai teigiamai paveikė gyventojų lūkesčius, ypač tuo pat metu, kai atlyginimų augimas nesulėtėjo“, – ketvirtadienį BNS sakė N. Mačiulis.

„Sparčiai gerėja gyventojų perkamoji galia, tai atsispindi ir jų lūkesčiuose, ir vartojimo statistikoje“, – pridūrė jis.

Liepą, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Defliacija fiksuota trečią mėnesį iš eilės. Iki tol paskutinį kartą defliacija fiksuota 2021 metų lapkritį.

SEB banko ekonomistas Povilauskas sako, kad 0,3 proc. mėnesio defliacija atitiko lūkesčius, tam įtakos turėjo pigęs maistas, drabužių ir avalynės išpardavimai.

„Pagrindinės priežastys aiškios – kaip ir tikėjomės, liepa yra mėnuo, kai pinga maistas, sezoniškumo efektas, kurio nebuvo pernai, bet istoriškai jis yra. Liepą pinga daržovės, pomidorai, agurkai. Pigo ir, manau, grūdiniai, pieno produktai“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Kitas veiksnys – drabužių ir avalynės kainos, nes liepa yra išpardavimų mėnuo, tai daro neigiamą įtaką mėnesiniam kainų pokyčiui“, – pridūrė jis.

Anot T. Povilausko, elektros, šilumos kaina liepą buvo kiek mažesnė nei birželį, gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams taip pat kiek sumažintos, pigo ir degalai.

N. Mačiulio teigimu, infliacija šiuo metu neatslūgsta tik paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, maitinimo kainos yra 22 proc., o kelionių lėktuvu – 40 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau ir jų vartojimas nemažėja. Ekonomistas sako, jog paslaugų paklausa kylant kainoms nenuslūgsta dėl vidutines ir didesnes pajamas gaunančių šalies gyventojų.

„Didelę paklausą pirmiausiai sukuria vidutines ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurie gali sau leisti ir lankytis restoranuose, ir keliauti, net jeigu tų paslaugų kainos yra labai padidėjusios ir tų kainų mažėjimo mes nematome“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, aukšta pastarųjų metų infliacija Lietuvoje išryškino pajamų nelygybės skirtumus, kai vieni itin jautriai reaguoja į kainų skirtumus, o kitų perkamoji galia nemažėja ir palaiko visą mažmeninę prekybą.

„Yra pinigų – ne visur, bet būtent šios infliacijos kontekste išryškėjo didesni skirtumai, pajamų nelygybės pasekmės, kur nemaža dalis visuomenės stebi kiekvieną kainų pokytį, nerimauja ir piktinasi, pavyzdžiui, kainų skirtumais Latvijoje ir Lietuvoje, bet tuo pačiu metu išlieka pakankamai didelė kritinė masė nemažas pajamas gaunančių vartotojų, kurie palaiko visą mažmeninę prekybą. Birželį ji buvo beveik tokiame pačiame lygyje, kaip prieš metus“, – kalbėjo N. Mačiulis.

T. Povilauskas sako, kad rugpjūtį bus matoma mėnesio infliacija, nes drabužių ir avalynės kainos gali padidėti, degalų pigimo taip pat nesitikima.

„Rugpjūtį mėnesio defliacijos nebus, bet metinė infliacija ir toliau mažės“, – sakė T. Povilauskas.

2023 07 27 16:10
Spausdinti