Afrikinis kiaulių maras (AKM) Lietuvos dar nepalieka. Tai nutinka dėl pačių įvairiausių priežasčių. Nors visuomenė yra informuojama apie AKM pavojus, atsiranda tokių, kurie nesilaiko nurodytų biologinio saugumo reikalavimų. Tokiu būti liga plinta toliau.

Ypač pavojinga užkrečiama virusinė liga

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad AKM yra ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Nors ši liga nėra pavojinga žmogaus sveikatai, tačiau žmogus taip pat gali prisidėti prie šios ligos plitimo. Gyvūnai AKM gali apsikrėsti tiesioginio (per ekskretus, sekretus, kraują, Ornithodoros rūšies erkių įkandimus) ir netiesioginio kontakto metu (per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir pan). Vadinasi, jei asmuo buvo netoli AKM židinio arba pačiame židinyje, naudojo apkrėstus pašarus ar nesilaikė biologinio saugumo reikalavimų, greičiausiai taps AKM ligos pernešėju.

Pažeidimų neišvengta

Ūkiai, kuriuose nėra užtikrinami biologinės saugos reikalavimai, yra ideali vieta AKM ligos plitimui. Dažniausiai AKM išplinta smulkiuose kiaulių ūkiuose, todėl neįgyvendinus minimalių biologinių saugos reikalavimų, yra galimybė virusą išplatinti ir kitose kiaulių laikymo vietose. Džiugu, kad vis daugiau ūkininkų, vos tik sužinoję apie ligos židinį kaimyniniame ūkyje, skuba dar labiau apsaugoti savo ūkį nuo AKM. Vis dėlto, nuo šių metų pasikeitus patikros sistemai (į patikras vyksta ir įgalioti veterinarijos gydytojai-praktikai, anksčiau smulkiuosius kiaulių ūkius lankydavo ir jų savininkams informaciją teikdavo savivaldybių žemės ūkio specialistai), pažeidimų neišvengta. Taip pat patikras atlieka ir VMVT atstovai. „Mūsų tikslas nėra sužlugdyti ūkininkų norus savo reikmėms auginti kiaules, bet norime, kad jie nepakenktų patys sau“, – sakė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Liga dar nepasitraukė

Pats pirmasis AKM atvejis užfiksuotas 2014 metų sausio mėnesį, Alytaus rajone, Daugų sen. kuomet buvo rastas nugaišęs 1 šernas ir 1 šernas buvo sumedžiotas Kalesninkų miške (apie 40 km nuo sienos su Baltarusija). Palyginus su praėjusiais metais (2016), šiemet AKM židinių ir ligos atvejų padvigubėjo. Jeigu pernai metais Lietuvoje buvo užregistruota 19 naujų AKM židinių kiaulių laikymo vietose ir 303 viruso atvejai laukinėje faunoje, šiuo metu yra užregistruoti 30 naujų AKM židinių kiaulių laikymo vietose ir nauji 996 ligos atvejai laukinėje faunoje. AKM yra nustatytas 28 savivaldybėse iš 60 šalies savivaldybių, o tai reiškia, kad liga dar nepasitraukė ir reikia su ja kovoti. „Su šia liga kovosime dar mažiausiai 4–5 metus“, – teigia VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Dėmesys medžiotojams

Iki šiol nėra sukurtas nė vienas veiksmingas gydymas ar vakcina nuo AKM, todėl susirgusios kiaulės yra utilizuojamos (deginamos arba užkasamos taip, kad virš jų būtų  ne mažesnis nei 2 m žemių sluoksnis), taip užkertant kelią tolimesniam ligos plitimui. Dezinfekuojami tvartai (3 kartus). Yra nustatomos 3 km ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonos nuo ligos židinio, tikrinami aplinkinės kiaulių laikymo vietos. Kad būtų išvengta skaudžių AKM padarinių, specialistai stengiasi šviesti visuomenę skleisdami žinias apie AKM. Nuolat rengiami susitikimai Lietuvos Respublikos vyriausybėje, kuriai atstovauja Vyriausybės, Aplinkos, Žemės ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos, VMVT, Savivaldybių asociacija, kiaulių augintojų asociacijos ir Žemės ūkio rūmų deleguoti asmenys, padeda skleisti būtinąją informaciją kiaulių ūkių savininkams apie biosaugą ir jos reikalavimų laikymosi svarbą. Susitikimų metu aptariamos kiekvienos institucijos atsakomybės, nustatomos užduotis, koordinuojama kaip jos yra įgyvendinamos. Kadangi liga pavojinga ne tik kiaulėms, bet ir šernams, taip pat dėmesys yra skiriamas medžiotojams. „Rengėme medžiotojų mokymus, į juos sukvietėme žmones, dirbančius užkrėstuose rajonuose, kad papasakotų ir kitiems, kas laukia, jeigu nuosekliai nebus mažinama šernų populiacija“, – pasakojo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas. Medžiotojai skatinami sumedžioti vyresnę nei 24 mėnesių šerno patelę taip bandant užkirsti kelią šernų populiacijai, už tokią patelę yra mokama 300 Eur. Būtent nuo 2 metų amžiaus šernų produktyvumas yra aukščiausias. P. Bušauskas teigia, kad norint išlaikyti mažesnį šernų skaičių, reikėtų sumedžioti 50 % šernų patelių ir tiek pat patinų, nes šiandien šie skaičiai turi ryškią persvarą - sumedžiojama tik 30 % patelių ir 70 % patinų. Aptikusieji šerno gaišenas yra skatinami apie tai pranešti, nes už suteiktą informaciją bus atsilyginta. Pavyzdžiui, medžiotojui, tiek radusiam šerno gaišeną ar ją sutvarkiusiam, mokama 60 eurų, jeigu asmuo pateikė pranešimą apie rastą šerno gaišeną jam yra mokama 30 Eur., o medžiotojų klubui 20 Eur. už gaišenos utiliazavimą. Visa tai yra vykdoma kontroliuojant VMVT inspektoriams. AKM gali turėti skaudžių pasekmių tiek kiaulių augintojams, tiek ir medžiotojams ar paprastiems žmonėms. Nors šis virusas nėra pavojingas žmogui, yra būtina apie jį pranešti VMVT ir taip užkirsti kelią tolimesniam maro plitimui.

Parengta bendradarbiaujant su Valstybine maisto veterinarijos tarnyba