OrganizacijaŠakiuose įkurti bendruomeniniai namai senjorams padeda įveikti vienatvės sunkumus, o per pandemiją įkurtas startuolis – darbdaviams sekti psichologinę darbuotojų pusiausvyrą
„Demografiniai iššūkiai paskatino ieškoti sprendimų, kaip vyresnio amžiaus asmenims padėti kuo ilgiau išlikti aktyviems savo bendruomenėje. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai kenčia nuo psichologinės vienatvės dėl pasikeitusio darbinio vaidmens, sumažėjusio dalyvavimo visuomeniniame gyvenime ir besitraukiančio socialinio rato. Tad svarbu sudaryti jiems sąlygas toliau kaupti patirtį ir išmintį, stiprinti socialinės priklausomybės jausmą, didinti savęs pripažinimą ir pasididžiavimą“, – sakė viešosios įstaigos „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė.
Šakiuose veikianti viešoji įstaiga Europos Sąjungos (ES) lėšomis įgyvendino projektą „Senyvo amžiaus asmenų socialinės atskirties mažinimas organizuojant užimtumą dienos centre“. Iš ES struktūrinių fondų pagal veiksmų programos priemonę „Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ organizacija gavo 97 932,66 euro paramą. Projektu siekiama pagerinti senjorų sveikatą, gerovę, sujungiant juos su projekto metu teikiamomis paslaugomis ir užsiėmimais, bei kurti ryšį su kitais žmonėmis. Tokiu būdu projektas sprendžia kompleksines fizinės sveikatos, psichologines ir socialines problemas. Pasak viešosios įstaigos vadovės G. Šedbarienės, ES investicijos padėjo suburti bendruomenę, paskatino savanorystę, padėjo viešinti organizacijos veiklas. Naujai įsigyta įranga pagerino teikiamų nemokamo maitinimo paslaugų kokybę ir paslaugas gaunančių asmenų skaičių. Įstaigoje dirbantys ir savanoriaujantys asmenys per projekto finansuojamus mokymus įgijo didesnę kvalifikaciją, kurią vėliau galėjo pritaikyti tolesnėse veiklose.
„Šakiai yra mažas miestas. Būtent tokiuose miesteliuose ypač išryškėja senstanti visuomenė. Baigęs mokyklą jaunimas išvyksta studijuoti į didmiesčius arba užsienį, didžioji dalis jų įsitvirtina ir nebegrįžta į gimtinę. Dėl šios priežasties vis daugiau tėvų, senelių lieka savo namuose vieni. Savanoriaudami savo bendruomenėje pastebėjome vyresnio amžiaus asmenų vienišumo problemą ir nusprendėme įgyvendinti projektą, kuriame numatytos veiklos didina vyresnio amžiaus asmenų užimtumą, tarpusavio bendravimą, mažina atskirtį. Rašydami projektą kalbinome savo bendruomenės senjorus, klausėme, kokių veiklų jie norėtų, kas padėtų jiems pasijusti geriau. Taip gimė projektas, kuris padėjo spręsti visuomenei rūpimus klausimus vietos lygmeniu, bendruomenėje“, – pasakojo G. Šedbarienė.
„Stiprioje ir vieningoje bendruomenėje lengviau pastebėti tą, kuriam reikalinga parama, palaikymas, greičiau sutelkti komandą ir pasiūlyti pagalbą.“ – G. Šedbarienė, „Namų visiems“ direktorė
Suburti kartu
Organizacijos misija – teikti kokybiškas socialines paslaugas senjorams, neįgaliems žmonėms ir tiems, kuriems reikia pagalbos, atsižvelgiant į individualius jų poreikius. Pasak G. Šedbarienės, organizacija suteikia svarbią erdvę realizuoti save per savanorystę: „Puoselėjame tvirtus tarpusavio santykius, kur kiekvienas bendruomenės narys rūpinasi vienas kitu. Stiprioje ir vieningoje bendruomenėje lengviau pastebėti tą, kuriam reikalinga parama, palaikymas, greičiau sutelkti komandą ir pasiūlyti pagalbą.“
Projekto metu pavyko suburti daugiau nei 180 senjorų, kuriems buvo pasiūlytos įvairios veiklos ir užsiėmimai: šokio pamokos, sveikatingumo mankštos, šaškių ir šachmatų varžybos, individualūs ir grupiniai kompiuterinio raštingumo mokymai, įvairios edukacijos, išvykos, asmeninė pagalba, nemokamas maitinimas. Platus veiklų ir užsiėmimų pasirinkimas leido senjorams atrasti jiems patinkančias ir įdomias veiklas. Šiuo metu organizacijoje dirba 30 žmonių ir veiklas vykdyti padeda daugiau kaip 10 aktyvių savanorių. Organizacijos veiklose dalyvauja ir paslaugas gauna daugiau kaip 300 bendruomenės narių.
Pasak „Namų visiems“ direktorės, projekto lūkesčius pavyko ne tik pasiekti, bet ir juos viršyti. „Nauji socialiniai ryšiai tarp senjorų subūrė juos į grupes, paskatino bendrauti tarpusavyje. Per abipusiškai naudingą bendravimą vyresnio amžiaus asmenys galėjo pasijausti reikalingi ir pasiekti psichologinę pusiausvyrą bei pasitenkinimą. Turėdami malonius santykius su kitais jie pajuto savo komandos tapatumą ir bičiulystę. Vyresnio amžiaus asmenys, turėdami galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, praplėsti savo socialinius ryšius, dalyvauti renginiuose, mokymuose, vykti į keliones, mažiau galvojo apie savo sveikatos problemas, išliko aktyvūs, turėjo mėgstamą veiklą, dalyvavo socialiniame gyvenime, o tai yra pagrindiniai sėkmingos senatvės rodikliai. Bendri susitikimai vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, padeda sutelkti dėmesį į bendravimą su kitais ir taip nukreipti dėmesį nuo savo ligos, taip pat pastebimi mažesni depresijos ir nerimo simptomai“, – kalbėjo G. Šedbarienė.
Suprasti emocijas
ES investicijas į žmogų efektyviai panaudojo ir pandemijos metu užgimęs emocinis sporto klubas „Mindletic“, siūlantis darbuotojams vietą, kurioje jie gali identifikuoti savo emocinę būklę ir pamankštinti protą. „Mindletic“ taiko holistinį požiūrį į sveikatą. Startuolio sukurtos programėlės vartotojai anonimiškai fiksuoja savo išgyvenimus kurdami Jeilio universiteto studija pagrįstą asmeninį emocijų žemėlapį, kuris leidžia stebėti konkretiems išgyvenimams įtakos turėjusius veiksnius. Programėlės naudotojams gali būti teikiamos ir individualios vaizdo konsultacijos su psichologais, siūlomi įvairūs pratimai emocinei būklei gerinti.
„Egzistuoja aiški tendencija renkantis darbdavį, žiūrima, kiek potenciali darbovietė investuoja į emocinę sveikatą, tai tampa higieniniu reikalavimu, nebe kažkokiu maloniu priedu.“ – I. Vaitkevičiūtė, „Mindletic“ vadovė
2021 m. startuolis pritraukė 500 tūkst. eurų investiciją. „CoInvest Capital“ į „Mindletic“ investavo 240 tūkst. eurų. Ši investicija atlikta pagal priemonę „Ko-investicinis fondas II“, kuri finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo, o likusią investicijos dalį suteikė rizikos kapitalo fondas „Startup Wise Guys“, Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondas ir septyni verslo angelai. Gauta investicija pasitelkiama veiklos plėtrai vidaus rinkoje ir leidžia testuoti produktą už jos ribų.
„Mindletic“ yra emocinis sporto klubas, kuriame plėtojamos emocinės kompetencijos, nepriklausomai nuo to, kokio lygio žinias ir gebėjimus šiuo metu žmogus turi. Kaip sporto klube niekas nebeklausia, kodėl eini į sporto klubą, jei gerai atrodai, tikiu, kad lygiai taip pat niekas nebeturėtų klausti, kodėl treniruoji savo emocinį intelektą, jei subjektyviai atrodai laimingas ir sėkmingas. Mūsų startuolis padeda būti stipresniems, atremti stresines situacijas ir tokiu tikslu mūsų emocinis sporto klubas plėtojamas jau trečius metus“, – apie startuolio „Mindletic“ veiklą pasakojo jo vadovė Ieva Vaitkevičiūtė.
Tarptautiniu mastu pripažintas startuolis „Mindletic“ 2020 m. buvo išrinktas antru geriausiu startuoliu pasauliniame konkurse „The Global Hack“. „Startuolis dirba su organizacijomis, nes manome, kad ten galime padaryti didesnį poveikį keisdami organizacijų kultūrą, kur žmogus praleidžia didžiąją savo laiko dalį, ir būtent siūlydami intelekto treniravimo paslaugą, kad ilgainiui darbuotojai ne tik jaustų didesnę emocinę pusiausvyrą, bet ir būtų atsparesni, gebėtų priimti geresnius sprendimus, greičiau spręstų konfliktus, konstruktyviai reaguotų į įvairias iššūkius keliančias situacijas. O tai pasitarnauja vėlesniuose verslo sprendimuose“, – aiškino I. Vaitkevičiūtė.
OrganizacijaKaip pasakojo „Mindletic“ vadovė, prabanga yra darbdaviui nesirūpinti savo darbuotojų emocine sveikata: „Žmonės, kurių mažesnis emocinis savęs pažinimas ir suvokimas, tendencingai destruktyviau elgiasi, priima neapgalvotus sprendimus, dėl to kenčia organizacijos: nubyra daug žmonių, kyla daugiau konfliktų, susidaro smurtinė aplinka, kurioje vyksta patyčios. Tai organizacijoms kainuoja: suprastėja rezultatai, vyksta didelė žmonių kaita. Kas antras Y kartos (gimę 1984–2003 m.) atstovas yra linkęs keisti darbovietę dėl emocinio disbalanso. Dar didesni skaičiai pastebimi jaunesnės Z kartos grupėje. Pasak Harvardo universiteto, net 75 proc. jos atstovų paliko darbą dėl emocinio disbalanso. Yra aiški tendencija renkantis darbdavį, žiūrima, kiek potenciali darbovietė investuoja į emocinę sveikatą, tai tampa higieniniu reikalavimu, nebe kažkokiu maloniu priedu.“
Pasitelkdami „Mindletic“ darbdaviai gali gauti apibendrintą ir nuasmenintą darbuotojų emocinės būklės ataskaitą, gali matyti įžvalgas apie organizacijoje vyraujančias emocijas ir siūlomus sprendimus, kaip siekti geresnės emocinės pusiausvyros komandoje, didinti jos produktyvumą.
BEREKLAMOS:
