FreepikSeimui praėjusią savaitę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.
Lietuvos degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys skaičiuoja, kad nuo 2025 metų dyzelinas gali brangti ir daugiau nei 10 centų (su PVM). Tačiau, anot jo, net ir tokiu atveju benzinas 2030 metais turėtų kainuoti daugiau.
Pasak V. Šukio, akcizų paketas priimtas neįvertinus galimų naftos ir jos produktų kainų svyravimų ateityje.
„Čia ir yra mūsų pastebėjimai, kad priimant tuos akcizus neįvertinta, kokios kainos bus ateityje, kokia bus geopolitinė situacija – čia yra blogai“, – BNS teigė degalų verslo atstovas.
V. Šukys abejoja, kad pakeitimai paskatins vairuotojus rinktis mažiau taršų kurą – anot jo, žmonių požiūris į kuro poveikį aplinkai keičiasi lėtai, be to, pigesnių degalų bus ieškoma kaimyninėse šalyse arba bus perkamas kontrabandinis kuras.
„Analizuokime, iš kur mes gauname tuos degalus – Lenkija, Baltarusija ir jeigu dabar padidės kainos, galimai atsiras Latvija. Kam man keisti savo įpročius, jeigu aš galėsiu nuvažiavęs į Lenkiją įsipilti degalų pigiau. Sakykim, čia pernai jie kainavo du eurus, o ten – 1,5 euro“, – teigė V. Šukys.
„Latvija gali nieko nekeisti, lieka ir automatiškai išliks Lenkija, lieka Baltarusija ir pusiau kontrabandiniai degalai, kurie gali būti nupilami iš tranzitu keliaujančio sunkaus transporto. O taip buvo – tą mes sekėme ir matėme ir dabar matome“, – pridūrė degalinių sąjungos atstovas.
Priėmus Akcizų įstatymo pataisas dyzelinio kuro akcizas 2024 metais didės nuo 372 eurų iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, 2025 metais jo pastovioji dalis didės iki 466 eurų, o nuo 2026 metų – iki 500 eurų. Be to, nuo 2025 metų atsiras kintamoji teršalų emisijos dalis, arba CO2 dedamoji.
Didesnių akcizų poveikis infliacijai nebus didelis
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad Lietuvoje išlaidos degalams kainas veikia labiau nei kitur Europoje, nes jiems statistiškai išleidžiama daugiau.
„Lietuva yra viena iš top valstybių Europoje pagal išlaidų degalams svorį infliacijai – statistinis Lietuvos gyventojas apie 7 procentus savo išlaidų skiria degalams, šis skaičius viršija Europos vidurkį. Matematiškai žiūrint dėl mokesčių degalams įvedimo infliacija Lietuvoje santykinai kiltų greičiau nei kitur Europoje“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Jo teigimu, didesnis akcizas gali daryti įtakos infliacijos augimui šalyje, nes kitąmet pasaulis jau turėtų gyventi recesijos pabaigos nuotaikomis, kurios lems ir kainų augimą rinkose.
„Jeigu naftos kaina kils, automatiškai brangs ir įvairių prekių pervežimas, bet sakyčiau, kad to mokesčio poveikis galutinei infliacijai priklausys nuo to, kokia bus žaliavų kainų ir darbo užmokesčio dinamika (...) Galbūt antrą ketvirtį (2024 metų – BNS) tų mokesčių poveikis bus matomas ir statistikoje“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad mokesčių poveikis nebūtų didelis: „Fundamentaliai tai šių mokesčių poveikis infliacijai ir kainoms bus gana nedidelis, nes didžiausią įtaką infliacijai daro pasaulinės ekonomikos tendencijos“.
Pasak analitiko, pasaulinės tendencijos rodo, kad žaliavos antrąjį kitų metų ketvirtį gali pradėti brangti JAV ir Europos centriniams bankams pradėjus mažinti bazines palūkanų normas.
„Žiūrint dabartines rinkų prognozes dėl centrinių bankų politikos (...) kitų metų pirmo ketvirčio pabaigoje – antro pradžioje galbūt žaliavų rinkoje pradėsime matyti kitokias kainas, pasaulio ekonomika kvėpuos kita nuotaika, kad recesija tuoj pasibaigs, automatiškai žaliavų kaina pradės kilti“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Didesnis raudonojo dyzelino akcizas brangins maisto žaliavas
Akcizų įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui lieka galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui, arba buitiniam krosnių kurui.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad didesnė dalis žymėto raudono kuro naudojama džiovinti grūdų produkciją – grūdus, rapsus, kai kurie ūkininkai juo šildo ir patalpas, todėl bet koks akcizo didinimas didina ir produkcijos savikainą. Be to, šio kuro poreikis priklauso nuo gamtinių sąlygų.
„Jeigu reikia džiovinti, sakykime, daugiau nei keturis procentus, tai tada pasidaro labai reikšmingos energijos išlaidos, sunaudojamo kuro kiekis stipriai didėja“, – BNS sakė R. Juknevičius.
Jis sako, kad sunkų laikotarpį išgyvenantys žemdirbiai į bet kokį mokesčių didinimą žvelgia su nerimu.
„Šiuo momentu, kai ūkiams sunku ir kai kalbama apie mokesčių didinimą, tame tarpe ir akcizo didinimą kurui, akivaizdu, kad su dideliu nerimu reformas pasitinka žemdirbių visuomenė“, – sakė R. Juknevičius.
Ūkininkas, anot jo, priešiningai nei produkcijos gamintojas, negali padidėjusių išlaidų perkelti ant galutinio vartotojo pečių ir taip kompensuoti papildomų išlaidų iš karto, todėl didėjanti mokesčių našta tik dar labiau apsunkins žemdirbių bandymus nesubankrutuoti.
„Žemdirbys tik per ilgesnį laiką gali tikėtis, kad pabrangusi savikaina išvirs į galutinę kainą už parduodamą galutinę produkciją. Dėl to žemdirbiai labai jautrūs – nebus taip, kad šiemet padidinus mokesčius šiais metais jie gaus ir pridėtinę vertę, kurią padengs galutinis vartotojas, taip neatsitinka. Panašu, kad turime ypatingai sudėtingus metus, kuriuos reikės kažkaip išgyventi nesubankrutavus“, – kalbėjo R. Juknevičius.
Raudonojo dyzelino akcizas didės nuo 21,14 euro iki 60 eurų už 1 tūkst. litrų, o nuo 2025 metų į jį būtų įskaičiuojama ir kintamoji teršalų dalis.
