Vidutinių pajamų spąstų rizika dar nėra nuosprendis – kai kurios šalys sugebėjo iš jų ištrūkti. Tiesa, ne visi receptai tinka Lietuvai.
Nėra daug valstybių, kurios būtų sėkmingai išsigelbėjusios iš vidutinių pajamų spąstų. Pasaulio banko 2012 m. pristatytoje studijoje atskleidžiama, kad iš 101 šalies ir teritorijos, kurios 1960-aisiais pateko į vidutinių pajamų kategoriją, tik trylikai iki 2008 m. pavyko tapti aukštų pajamų ūkiais.
Maža to, kai kurios jų turėjo „lengvatų“. Pavyzdžiui, Kinijos kapitalizmo švyturys Honkongas iki 1997-ųjų priklausė Didžiajai Britanijai ir jau tada buvo didelis komercijos centras. Puerto Rikas priklauso JAV. Nedidelėje Pusiaujo Gvinėjoje 1996 m. buvo atrasta naftos, kuri paskatino fantastišką ekonomikos augimą.
Azijos tigru vadinamo Singapūro atvejis taip pat nelabai artimas Lietuvos situacijai. Nors eiliniai gyventojai ir politikai turėjo sunkiai dirbti, kol šalis pasiekė aukštą šiandienos lygį, prie to prisidėjo ir palanki geografinė padėtis. Tai, kad Singapūras įsikūręs Malakos sąsiauryje, pro kurį plaukia apie 40 proc. pasaulio krovinių, leido jam tapti svarbiu Rytų jūrų prekybos tašku.
Likusios šio sąrašo šalys yra kiti trys Azijos tigrai – Korėja, Japonija, Taivanas, taip pat Airija (apie jos sėkmę skaitykite interviu su finansų profesoriumi E. Walshu), Graikija, Portugalija, Ispanija, Izraelis ir Mauricijus.
Ši Vilniaus rajono dydžio sala netoli nuo Madagaskaro atrodo bene labiausiai stebinanti. Čia sukurtas palankus investicinis klimatas, dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje įsteigtos laisvosios ekonominės zonos Mauricijų pavertė puikia baze norintiems plėtoti verslą su Afrika ar Indija.
Turbūt nelabai paguodžianti detalė, kad prie daugelio šių sėkmės istorijų dažnai pridedamas žodis „stebuklas“. Pietų Korėjos sėkmė neretai apibūdinama kiek poetiška fraze „stebuklas ant Hano upės“. Dauguma valstybių po Antrojo pasaulinio karo atstatymo darbų galėjo imtis iškart, o Korėja dar patyrė vietinį karą, po kurio reikėjo atkurti šalį ir susitaikyti su tuo, kad dalis teritorijos bei išteklių atiteko Šiaurės Korėjai. Tačiau sutvirtėjusi plieno pramonė išjudino kitus sektorius, o kas vyko toliau – jau nesena istorija. Teigiama, kad, be aukštos darbo kultūros, didžiulio dėmesio mokslui, šaliai padėjo ir tuo metu vyravusios žemos palūkanos ir naftos kainos, be to, skirtingai nei Lietuva, Korėja turi nemažai naudingųjų iškasenų, tarp jų geležies rūdos ir anglių.
Izraelis taip pat gali pasigirti padaręs įspūdingą šuolį, nors nuo pat įkūrimo buvo įsitraukęs net į kelis karus, o biudžeto išlaidos gynybai visuomet buvo didžiulės. Besikurianti valstybė sulaukė nemažai pagalbos iš žydų diasporų visame pasaulyje, perorientavo ekonomiką į atviresnę ir iš to tik išlošė. Nors 1984 m. Izraelis patyrė didžiulę infliaciją, daug laimėjo byrant SSRS. Per septynerius metus nuo 1990-ųjų daugiau nei 700 tūkst. žydų, išvykusių iš SSRS, dėl imigracijos apribojimų negalėję patekti į JAV, pasirinko Izraelį. Šalies darbo jėgos pagausėjo apie 15 proc., o dar geresnė žinia buvo ta, kad dauguma atvykusių žydų buvo diplomuoti specialistai.
Šie pavyzdžiai įspūdingi, tačiau iš dalies ir kiek kartūs – ilgus metus planinės ekonomikos kamuotos posocialistinės šalys praleido gerą progą augti ir dabar, siekdamos sukurti stebuklą, turi pasitelkti ką nors naujo.
Ay ay ay, Puerto Rico
Visgi kiti pavyzdžiai rodo, kad saugiau į priekį šuoliuoti mažais užtikrintais žingsniais. Kaip buvo matyti per 2007–2008 m. krizę, būtent išvardytos Europos valstybės pateko į didžiausios rizikos zoną ir jas teko gelbėti visos ES pinigais.
Puerto Rikas, nors ir yra JAV dalis, nelaikomas valstija, o tik valstybės teritorija, todėl jam galioja kitokie įstatymai. Penktajame dešimtmetyje buvo nuspręsta saloje įsikuriančiam verslui suteikti dideles lengvatas. Jomis pasinaudojęs Puerto Rikas išaugino įspūdingą farmacijos technologijų gigantų klasterį. Tačiau valdžios noras išleisti vis daugiau ir JAV politikų sprendimas dalį lengvatų panaikinti sukėlė didžiulę krizę. Įmonės ėmė išsikraustyti, skola dramatiškai išsipūtė, prasidėjo didžiulė emigracija, o sala atsidūrė prie bankroto ribos. Ši krizė iki šiol nesuvaldyta.
Pusiaujo Gvinėjai 2014 m. smogė naftos kainų nuosmukis, nes didžiausią jos ekonomikos dalį sudaro naftos eksportas. Kažkur girdėta, ar ne?
Net spartuolė Pietų Korėja itin nukentėjo per 1997 m. Azijos krizę, tačiau našus ūkis šaliai leido greitai atsitiesti ir grąžinti skolas.