FreepikPenkiasdešimties didžiausių Lietuvos įmonių valdybose iš viso dirba 200 narių, tačiau moterų iš jų yra 40 (20 proc.). 23 valdybose nėra nė vienos. Keturios valdybos pasižymi vienodu skaičiumi vyrų ir moterų, dar trijose moterų yra daugiau nei vyrų. Tokie rezultatai gauti IQ žurnalo ir atvirų duomenų platformos „Okredo“ atliktame tyrime, išnagrinėjus pagal 2021 m. apyvartą didžiausių ir valdybas turinčių Lietuvos įmonių valdybų sudėtis.
Tokia tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse. „European Women on Board“ tinklo duomenimis, 2021-aisiais į valdybas paskirtų moterų skaičius ES išaugo iki 35 proc. Tačiau kuo aukščiau kopiama pozicijų laipteliais, tuo mažiau moterų išlieka. 19 proc. moterų užima aukščiausius sprendimų priėmimo postus. Tarp vadovų ES moterų yra 7 proc., valdyboms vadovauja 9 proc. jų.
Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybės pasižymi kiek geresniais rodikliais, nors ir jos dar turi kur tobulėti. Prancūzija įmonių valdybose turi 45 proc. moterų, Norvegija – 41 proc., Švedija – 38 proc., Danija, Suomija, Nyderlandai ir Belgija – 37 proc. Lietuva į šį sąrašą nėra įtraukta.
Kalbos apie lygias vyrų ir moterų proporcijas vadovaujamose pozicijose nėra iš piršto laužtos. Konsultacijų centro „MindGym“ atlikti tyrimai rodo, kad įmonėms, pirmaujančioms pagal lyčių įvairovę, 21 proc. labiau tikėtina pasiekti aukštesnių nei vidutinių rezultatų negu toms įmonėms, kurios rikiuojasi gale. Bendrovės, kuriose įvairovė yra didesnė nei vidutinė, taip pat daugiau uždirba iš inovacijų (45 proc. nuo savo pajamų, palyginti su 26 proc. nuo savo pajamų tų įmonių, kuriose lyčių lygybė yra žemesnė už vidurkį).
