Kinijai iškeltas tikslas tapti pasauline futbolo lydere. Tam paskirta valdžios globa ir neišsenkantys pinigų šaltiniai.

Kinų aistra futbolui matyti jau Honkongo oro uoste – daugybėje reklamų mirga šios sporto šakos atstovai. Atvykome susitikti su Honkongo universiteto profesoriumi Darwinu Choi, JAV Jeilio universitete apsigynusiu matematikos mokslų daktaro laipsnį. Mokslininkas gilinasi, kaip pritaikyti matematiką įvairiose srityse, taip pat sporte. Su studentais D. Choi atliko nemažai tyrimų futbolo srityje, vienas jų – apie netikėtų rezultatų įtaką sporto lažyboms. D. Choi siūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip Kinijai svarbu sėkmė sporte ir kaip beatodairiškai siekiama laimėti. „Kiekviena supervalstybė stengiasi sportą išnaudoti savo galiai demonstruoti. Teisė rengti olimpines žaidynes yra didžiulė pergalė, ir pasiruošimą joms stebi visas pasaulis. Tačiau dalyvauti ir laimėti – du skirtingi dalykai. Pekino politikams tik dalyvauti nepakanka – jeigu jau organizuoji, privalai ir nugalėti, net antra vieta nėra geras rezultatas“, – pasakojo pašnekovas. 2008 m. sostinėje surengtas olimpines žaidynes Kinija užtikrintai laimėjo. Dabar visų akys nukreiptos į 2022 m. Pekino žiemos olimpines žaidynes. Joms ruošiamasi labai skrupulingai, net suburta profesionali ledo ritulio komanda, pradėta investuoti į kitas šalyje ne tokias populiarias sporto šakas, siekiant kaip galima geriau pasirodyti.

Įtikti imperatoriui

Dar didesnės kinų ambicijos dėl futbolo. Daugelį metų buvusi šios sporto šakos nykštukė, Kinija nutarė šią padėtį pakeisti. Pinigų netrūksta, samdomi geriausi Europos klubų ekspertai, steigiamos akademijos ir klubai, verslas negailėdamas į juos investuoja, auga žiūrovų skaičius stadionuose ir prie televizijos ekranų. Kodėl tai vyksta ir kodėl būtent dabar? Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dar nuo vaikystės dega meile futbolui. Būsimasis šalies lyderis mėgo gainioti kamuolį elitinės Pekino mokyklos stadione. Jis 1983 m. iš tribūnos Šanchajuje stebėjo Anglijos klubo „Watford“ ir Kinijos rinktinės rungtynes. Nors šeimininkai skaudžiai pralaimėjo 1:5, Xi Jinpingas liko sužavėtas stadione išgyventomis emocijomis. Spaudoje užfiksuota, kaip Kinijos prezidentas Pietų Korėjos politikams prasitarė apie tris svajones. Pirma – gauti kelialapį į pasaulio čempionatą, antra – jį surengti tėvynėje, trečia – tapti stipriausia futbolo šalimi pasaulyje. Paklaustas, ar Kinija laimės pasaulio čempionatą iki 2050 m., D. Choi kiek sudvejojo: „Man sunku tai nuspėti šiandien. Kinų tradicijos prieštarauja komandinio sporto sėkmei. Nors gyvename komunose, visgi esame dideli individualistai, o tai nepadeda plėtoti sporto šakos, kuriai būtinas komandinis darbas. Ne veltui mums sekasi individualiosiose sporto šakose. Šeimose vaikai skatinami mokytis ir anksti pradėti dirbti, kad praturtėtų. O žaidimai, tokie kaip futbolas, laikomi laiko švaistymu. Matau, kaip ganėtinai talentingi vaikai tėvų skatinami mokytis, bet ne gainioti kamuolį.“ Kinijoje pinigai dabar plūste plūsta į futbolą. Užsienyje perkami klubai – tam pastaruoju metu išleidžiama po 2–3 mlrd. eurų kasmet, tikintis perimti europiečių sukauptas žinias. Kviečiama žaidėjų iš kitų šalių, kad jie padėtų populiarinti vietos futbolo lygą. Per pastaruosius trejus metus vien užsienio futbolininkams įsigyti skirta beveik 1 mlrd. eurų.

Kinų korporacijos visam šiam maskaradui pinigų skirs kiek tik reikės, kad parodytų pritarimą ir nuolankumą prezidento nupieštam futbolo megavalstybės projektui.

„16-os aukščiausiosios lygos klubų akcininkės yra be galo turtingos kinų korporacijos. Ir jos visam šiam maskaradui pinigų skirs kiek tik reikės, kad parodytų pritarimą ir nuolankumą prezidento nupieštam futbolo megavalstybės projektui. Visa tai yra istorijos dalis. Mūsų istorija neatsiejama nuo galingų imperatorių. Siekdami įgyti palankumą, regionų valdovai imperatorius apiberdavo įvairiomis dovanomis. Taip išliko iki šiol. Verslininkai suprato, kad prezidento silpnybė yra futbolas, ir kaip įmanydami stengiasi jam įtikti. Tačiau kas bus, jeigu sporto politikos prioritetai pasikeis? Manau, visi ims investuoti kitur ir futbolą pamirš“, – įsitikinęs D. Choi.

Ar tai tvaru?

Singapūre įsikūręs olandas Cliffas Go vadovauja investicinei bendrovei „Swaen Capital“. Nors uždirbo pinigų finansų sektoriuje ir dabar aptarnauja itin turtingus Azijos klientus, jis siūlo šiems investuoti į Kinijos futbolą. „Futbolo plėtros mastas šioje šalyje neįsivaizduojamai įspūdingas. Tokio vyriausybės skatinamo spartaus augimo dar nėra buvę niekur pasaulyje. Artimiausiu metu bus pastatyta apie 20 tūkst. futbolo aikštelių visoje šalyje. Matydami tokius užmojus, su investuotojais norime spėti į šį traukinį. Investuojame į šių aikštelių statybą, o kartu su Nyderlandų futbolo žvaigždėmis stengiamės, kad jose netrūktų dėl futbolo pamišusių vaikų. Su manimi dirba broliai de Boerai, kiti garsūs mano šalies futbolininkai, jie mielai vyksta į naujų aikštynų atidarymus. Kinai eina dėl jų iš proto ir moka didžiulius pinigus, kad pamatytų vieną ar kitą garsenybę“, – Singapūre IQ žurnalui pasakojo C. Go. Kad įskiepytų pagarbą futbolui ir padėtų atskleisti vietos talentus, Kinijos vyriausybė investuoja milijardus į futbolo infrastruktūrą, įveda privalomas jo pamokas, o per stojamuosius egzaminus į universitetus gabiems futbolininkams numatoma skirti papildomų balų. Taip siekiama tėvams parodyti, kad vaikas ne šiaip švaisto laiką kieme su kamuoliu. Galbūt kuris nors net uždirbs kiek Cristiano Ronaldo. Kinijoje, priešingai nei krikščioniškuose kraštuose, turtas laikomas sėkmės simboliu. Todėl vietiniai turi įsitikinti, kad futbolas yra tinkamas užsiėmimas, galintis užtikrinti finansinį klestėjimą sau ir palikuonims. Naujoji Kinijos meilė futbolui – puiki proga užsidirbti tokiems investuotojams kaip C. Go, tačiau ar tai bus gera investicija pačiai šaliai, parodys tik laikas. Sporto pramonę analizuojantis anglų profesorius Simonas Chadwickas įsitikinęs, kad futbolo megavalstybės projekto sėkmė priklausys nuo to, ar ši sporto šaka taps save išlaikančiu verslu, ar sugebės duoti pelno, jeigu staiga vyriausybės dėmesys nukryps į kitas sritis. Ne mažiau svarbu, kad ir pati visuomenė pradėtų futbolą vertinti kaip savą, kad jį laikytų dar viena rimta profesija, o ne laiko švaistymu. Vietos klubai turėtų sugebėti augintis talentus, ne vien pirkti užsienio žvaigždes. Darbai pradėti, tačiau rezultatų prezidentui Xi Jinpingui dar teks palaukti. Kinai neseniai pralaimėjo Uzbekijai, net pilietinio karo varginamai Sirijai. Už tokius rezultatus atsakingiems partijos nariams turbūt jau nulėkė galvos. Ir veikiausiai dar ne viena nulėks. Iki pasaulio stipriausiųjų klubo Kinijos laukia ilgas kelias ir nežinia, ar jį pavyks įveikti.