Šiauliuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Neapibrėžtumo spąstai – atsparaus regiono scenarijai“ diskutuota apie ekonomikos tendencijas, regionų iššūkius, nevisavertiškumo kompleksą ir kaip jo atsikratyti.
Konferencijoje vykusioje diskusijoje pašnekovai kalbėjo tema „Regionas be sostinės sindromo“. Dalyvavo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. dr. Diana Cibulskienė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis, bendrovės „Baltic Champs“ generalinis direktorius Arūnas Radzevičius ir bendrovės „Putokšnis“ generalinis direktorius Dovydas Stulpinas. Diskusiją moderavo Andrius Tapinas.
Vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius atkreipė dėmesį, kad, Lietuvą padalijus į du regionus pagal BVP vienam gyventojui santykį, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas, kuriam priklauso ir Šiauliai, 2021–2027 m. gaus didžiąją dalį šaliai skiriamos paramos. Šiaulių rodiklius viceministras pavadino vidutiniškais, tačiau atkreipė dėmesį, kad kyla grėsmė įstrigti vidutinių pajamų spąstuose. Sostinės regionui 2021–2027 m. bus sunkiau gauti ES paramą nei kitiems regionams, o tai kels iššūkių aplink Vilnių esantiems rajonams, kurių ekonominė padėtis daug prastesnė nei sostinės.
Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas tiki, kad drąsa ir pasitikėjimas yra svarbiausias regiono plėtros variklis. „Žiūrėkite, o kas tas Vilnius? Prie pat Baltarusijos esantis Lietuvos užkampis. Žiūrėkite, kur Akmenė – tai Lietuvos ir Latvijos centras. Taip kalbėdamas tu keli žmonių savivertę“, – apie galvojimą kitaip ir žmonių pasitikėjimo savimi didinimą kalbėjo meras.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. dr. D. Cibulskienė mano, kad didžiausi iššūkiai Šiaulių regione, o ir visoje Lietuvoje, kyla dėl jaunų žmonių mažėjimo ir visuomenės senėjimo. Jaunuoliai renkasi studijuoti didžiuosiuose miestuose, kur studijų pasiūla yra didesnė. Visgi D. Cibulskienė džiaugiasi, kad ši tendencija keičiasi.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas V. Lembutis mano, kad drąsesnių už privatų verslą šiuo metu nėra, nes nėra kur trauktis: „Verslui yra tik dvi galimybės – stoti arba ieškoti naujų galimybių.“ V. Lembutis priminė, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai pirmieji medikams padėti pasisiūlė būtent verslo atstovai. Dabar didžiausias neapibrėžtumas verslui yra energetikos ir logistikos srityse, o su tuo susidoroti padeda greitas reagavimas ir geri sprendimai.
„Baltic Champs“ generalinis direktorius A. Radzevičius atkreipė dėmesį, kad regiono įmonės gali pritraukti darbuotojų didindamos savo žinomumą.
Anot „Putokšnio“ generalinio direktoriaus D. Stulpino, Lietuva yra per maža šalis, todėl nereikėtų jos skaidyti į sostinę ir likusius regionus: „Mes tiesiog turėtume veikti kaip vienas bendras darinys su daug skirtingų ir unikalių bendrovių, kurios išsiskirsčiusios geografiškai ir veikia globaliame pasaulyje.“ Verslininko manymu, reikia galvoti, kas bus toliau, ir burti komandą, kuri galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Kalbame, bet negirdime
D. Stulpinas, moderatoriaus paklaustas, kaip surasti ir įdarbinti jauną talentingą asmenį regione, atsakė, jog svarbiausia yra darbdavio įvaizdis ir kokias karjeros galimybes jis gali pasiūlyti. A. Radzevičius pridūrė, kad prisikviesti talentui reikia „meduolio“: „2020-aisiais mes buvome įvertinti kaip trečia didžiausius atlyginimus mokanti įmonė Šiaulių regione.“ Visgi pripažįsta, kad aukštos kvalifikacijos talentingus asmenis sunku pervilioti iš kitų įmonių.
V. Lembutis pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika smarkiai kilo, keitėsi verslo modeliai, tačiau buvo pamirštas švietimas. Šiauliuose atlikta verslo apklausa parodė, kad dabar labiausiai trūksta inžinerijos ir informacinių technologijų specialistų. Kadangi jaunuoliai dažniausiai renkasi didmiesčius, regionų įmonėms reikia nepamiršti reklamuotis ir rodyti, kad jos taip pat turi visas reikiamas sąlygas tobulėti.
D. Cibulskienė ateityje iš verslo ir savivaldos partnerių tikisi glaudesnio bendradarbiavimo. Iš verslo norima gauti stipendijų, kurios skatintų rinktis studijas būtent Šiauliuose, o iš valdžios atstovų – aiškios regionų politikos, tiksliau, decentralizacijos, kad būtų galima savarankiškai priimti sprendimus.
Verslo atstovai tikisi, kad Šiaulių akademija pradės ruoštis aukštos kvalifikacijos atstovus, kurių reikia Šiaulių regiono verslui, o iš valdžios pageidaujama didesnio stabilumo, ne perversmų. Be to, didesnio visų suinteresuotų grupių dialogo.
Akmenės meras ir vidaus reikalų viceministras pritarė, kad reikia daugiau kalbėtis ir girdėti. V. Mitrofanovas pateikė pavyzdį apie regioninę politiką: „Pristatau paveikslėlį – visiems gerai žinomas beždžionėles, kurių viena užsidengusi ausis, kitas – akis, o trečia – burną. Tai regioninė politika, tik yra viena klaidelė – užsičiaupusi beždžionėlė turėtų rėkti, nes regionų mes negirdime, nematome, bet labai daug apie juos kalbame.“
VIDEO:1056
