Jei būstą imtume laikyti ne nuosavybe, o viena svarbiausių žmogaus teisių, kaip pasikeistų mūsų požiūris į jo projektus vystantį verslą, klausia Jungtinių Tautų specialioji pranešėja būsto klausimu Leilani Farha. Kartu su dokumentinio filmo „Spaudimas“ režisieriumi Frederiku Gerttenu ji keliauja po pasaulį ir dalijasi gyventojų, neturinčių teisės į savo namus, istorijomis.
Per pastaruosius tris dešimtmečius atlyginimai visame pasaulyje padidėjo 133 proc., tačiau būsto kainos per tą patį laiką šoktelėjo 425 proc. Kai kuriose pasaulio šalyse tai turi rimtų padarinių: vidutines ir itin menkas pajamas gaunančioms šeimoms pasidarė nebeįmanoma išlaikyti namus, kuriuose gyveno ne vienerius metus.
„Būsto negalime laikyti preke. Auksas yra prekė, būstas – žmogaus teisė“, – įsitikinusi Jungtinių Tautų specialioji pranešėja būsto klausimu F. Leilani. Nepaisant to, jį išlaikyti žmonėms visame pasaulyje darosi vis sudėtingiau. Dokumentinės juostos „Spaudimas“ režisierius F. Gerttenas aiškinasi, kokie veikėjai ir kokios sąlygos tai lemia.
Gyvenimas abejone
Kone 150 mln. žmonių visame pasaulyje arba apie 2 proc. Žemės populiacijos neturi savo namų, skaičiuoja Jungtinių Tautų organizacija. Daugiau kaip penktadalis žmonijos susiduria su tinkamo gyvenimui būsto trūkumu.
Ši problema itin opi miestuose – juose gyvena bent 55 proc. pasaulio gyventojų. Tad vyriausybės yra priverstos ieškoti būdų, kaip didinti būsto įsigijimo galimybes, mažinti benamių skaičių. Pagalbos ranką valstybėms tiesia privatūs investuotojai, F. Leilani teigimu, monetizuojantys būstą tarsi prekę.
Dokumentinėje juostojo pasakojama, kaip privatūs investuotojai – jų atstovu pasirenkama viena didžiausių pasaulyje tarptautinių verslo ir investicijų korporacija „The Blakstone Group“ – superka nebrangų būstą ir, atlikę dalinę apdailą ar renovaciją, pateikia juos rinkai. Buvę būsto nuomininkai įpirkti jo jau nebegali.
„Kiekvieno būsto nuomą jie žada pakelti 900 eurų, – filme kalba vieno iš 1700 butų Harleme, Niujorke namo gyventojas. Paklaustas, ar tokią nuomą mokėti jis bus pajėgus, vyras purto galvą.
Miestai nebepriklauso žmonėms, įsitikinę filmo kūrėjai. Jie atkreipia dėmesį į 2017 m. birželį užsiliepsnojusio 24 aukštų daugiabučio „Grenfell Tower“ Londone pavyzdį. Po 72 namo gyventojus pražudžiusio gaisro praėjus devyniems mėnesiams namo rezidentai vis dar neturėjo namų.
Filme cituojama moteris nuogąstauja, kad galiausiai teks priimti siūlymą būstą gauti bet kurioje Didžiosios Britanijos vietoje, toli nuo buvusių namų.
Filmo „Spaudimas“ komanda panašių pavyzdžių atranda kone visame pasaulyje: Toronte, Kanadoje nuomininkai protestuoja prieš būsto savininkus, Londone, Didžiojoje Britanijoje neretai užsienio investuotojų ar privačių asmenų įsigyti pastatai paliekami tušti, Berlyne, Vokietijoje kavinių ir restoranų savininkus kamuoja dilema: užsidaryti ar kelti kainas metai iš metų jiems ištikimiems lankytojams. Tad išvada peršasi viena: su būstu susijusios problemos – ne vietos, o tarptautinio lygmens iššūkiai.
Juos spręsti bando ir nedidelės gyventojų bendruomenės, ir pavieniai asmenys, tačiau F. Leilani įsitikinusi, kad kova už miestų grįžimą į miestiečių rankas turi būti globali ir atsakomybę turi prisiimti valstybės. Jų pareiga yra užtikrinti gyventojų teisę į tinkamą gyventi būstą.
Kankinantis klausimas
Šis F. Gertteno filmas tik įrodo, kad šis režisierius nebijo imtis nepatogių temų, kuriose susiduria dideli pinigai ir didelis interesai. „Nors filmas „Spaudimas” pabrėžia apie spekuliacinę investicinių fondų veiklą, jis taip pat kalba apie urbanistinę politiką apskritai bei požiūrį į būstą, kaip fundamentalią teisę, – sako festivalio „Nepatogus kinas“, kuriame ir bus parodyta dokumentinė juosta „Spaudimas“, direktorius Gediminas Andriukaitis. Kalbėjimo šia tema Lietuvoje, jo teigimu, itin trūksta.
„Lietuvos kontekste filmas įdomus dar ir tuo, kad mūsų šalies didieji miestai dabar išgyvena bumo laiką ir urbanistinė plėtra vyksta labai sparčiai, - teigė pašnekovas. – Šioje plėtroje vystytojų ir investuotojų poreikiai neretai susikerta su viešuoju ir gyventojų bendruomenių interesais. Tad šis filmas įkvepia kalbėtis apie tai, kaip tai suderinti, siekiant darnios urbanistinės plėtros ir gyvenimo kokybės gerinimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose.“
Filmas „Spaudimas“ pabrėžtinai tiksliai atspindi žmonių, diena iš dienos susiduriančių su laikinumo jausmu: kiek ilgai dar gyvensiu šiame būste, kiek ilgai išgalėsiu gyventi savo mieste, kiek ilgai iškosiu kito būsto, kurį galiu sau leisti? Kita vertus, jis neteisia ir tų, kuriuos galėtume kaltinti: privačius investuotojus, kuriems būstas – tik prekė.
Tačiau savo uždavinį – suprasti ir padėti suvokti, kodėl būsto kainos kyla sparčiau nei galime įsivaizduoti nuo Toronto iki Seulo, nuo Berlyno iki Barselonos – išpildo. Netgi siūlo būdus, kaip situaciją keisti.