Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 27 d.


EBPO EKONOMIKOS APŽVALGA
EBPO prognozė Lietuvai: iš pandemijos išnėrusios tvirtos ekonomikos dar laukia rimti išbandymai
IQ
Mathieu Stern/Unsplash

Ketvirtadienį, spalio 20 d., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristato Lietuvos ekonomikos apžvalgą (angl. Economic Survey of Lithuania), kurioje aptariamos svarbiausios grėsmės šalies ekonomikos augimui bei galimi sprendimai. Vilniuje Valdovų rūmuose vykstančiame renginyje apžvalgą pristato vyriausiasis EBPO ekonomistas Alvaro Pereira ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, po kurios diskusijoje dalyvauja Vyriausybės ir Lietuvos banko (LB) atstovai.

„Lietuva sėkmingai įveikė COVID-19 krizę, tačiau dabar susiduria su Rusijos invazijos į Ukrainą poveikiu. Augimas lėtėja, o infliacija, kurią skatina sparčiai augančios energijos ir maisto kainos, tapo viena didžiausių euro zonoje“, – rašoma EBPO apžvalgoje.

Rugsėjį infliacija Lietuvoje siekė 22 proc.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą turės didelį poveikį Lietuvos ekonomikai. (...) Rusija yra viena didžiausių Lietuvos prekybos partnerių, todėl ekonomika tampa pažeidžiama dėl karo, nors didžiąją prekybos su Rusija dalį sudaro tranzitinė prekyba, – teigiama apžvalgoje. – Pavasarį Lietuva sustabdė naftos, dujų ir elektros energijos importą iš Rusijos. Pabėgėlių iš Ukrainos ir Baltarusijos banga gali sukelti įtampą Lietuvai priimant naujus atvykėlius ir pareikalauti didelės humanitarinės pagalbos. Atsižvelgiant į šoko pobūdį, reikia kruopščiai pasverti politines priemones.“ Siekiant padėti namų ūkiams ir įmonėms įveikti energetikos krizę ir paremti pabėgėlius iš Ukrainos, atsižvelgiant į patikslintą biudžetą griežtinama fiskalinė politika.

Kaip pastebi EBPO, per pastaruosius kelerius metus Lietuvos produktyvumas padidėjo, tačiau jo lygis išlieka žemesnis, nei organizacijos vidurkio. Dalyvavimas darbo rinkoje yra gerokai didesnis už EBPO vidurkį, o tai riboja tolesnį indėlį į BVP. „Nepaisant spartaus augimo, nedarbas išlieka didelis, o tai rodo darbo rinkos disbalansą, ypač didelį įgūdžių ir darbo vietų neatitikimą“, – rašoma prognozėje.

Kiti EBPO įžvelgiami iššūkiai – maža viešųjų ir privačiųjų investicijų apimtis, plati valstybės valdomų įmonių aprėptis ir netinkamas transporto, didžiausios Lietuvos paslaugų srities, reguliavimas eksporto sektoriuje, kuris taip pat gali stabdyti našumo augimą. Be to, pasitikėjimas valdžia ir institucijų kokybė yra mažesnis už EBPO vidurkį.

Dar viena rimta Lietuvos problema – skurdas, regionių atskirtis ir augančios visuomenės senėjimo išlaidos. „Pajamų nelygybė išlieka didelė, kaip dažnai pastebima sparčiai augančios ekonomikos šalyse. Skurdas dar prieš kelerius metus didėjo, nors pastaruoju metu jis pradėjo mažėti, – teigiama apžvalgoje. – Ypač didelį susirūpinimą kelia senatvės skurdas. Gyventojams senstant Vyriausybė turės rasti būdų, kaip padidinti pensijų sistemos adekvatumą, kartu išlaikant tvarumą.“ Produktyvumo ir užimtumo skirtumai tarp regionų vis dar ryškūs, nepaisant to, kad jie nedideli pagal šalies dydį.

Apžvalgoje pabrėžiama, kad viešųjų įmonių reformos ir švietimo sistemos modernizacija padėtų užtikrinti didėjantį našumą bei užimtumą, o skurdo ir regioninių skirtumų mažinimas, institucinės kokybės gerinimas, anglies dioksido išmetimo mažinimas lemtų Lietuvos ekonomikos virtimą labiau įtraukia ir tvaria.

2022 10 20 10:30
Spausdinti