PixabayŠalies ekonomika be didesnių sukrėtimų auga jau dešimtmetį. Kuo toliau, tuo aktualesnis tampa klausimas, ar nelaukiama, bet neišvengiama ciklo pabaiga ateis jau 2020-aisiais?
Lyg ir viskas gerai, bet... Taip galime apibendrinti prognozes 2020-iesiems. Lietuvos ūkiui 2019 m. vėl buvo pozityvūs, o ekonomikos krizė artimiausiu metu mažai tikėtina.
Tačiau horizonte matyti nerimą keliančių debesų. Nors biudžeto perteklius pasiekiamas jau trečius metus iš eilės, Valstybės kontrolės manymu, būtent 2020-aisiais tai gali baigtis. Metų pabaigoje rezervinės finansų atsargos fonduose turėtų viršyti milijardą eurų, bet fondai pildosi lėčiau, nei turėtų, ir daugiau nei dvigubai atsilieka nuo EBPO rekomenduojamo 5 proc. BVP rodiklio.
Politinė situacija Lietuvoje irgi neaiški. Seimo dauguma trapi, Vyriausybė gali bet kada subyrėti, ne taip seniai kalbėta apie pirmalaikius parlamento rinkimus. Visa tai gali trukdyti tinkamai reaguoti į kylančius iššūkius. Padėtis turėtų stabilizuotis tik po spalį vyksiančių Seimo rinkimų, o iki tol išlieka rizika, jog valdantieji rinkėjams žarstys populistines dovanas, kurios gali destabilizuoti ekonomiką ateityje. Tai matome jau metų pabaigoje – dosniai pažadėję plėsti socialines išmokas, valdantieji pradėjo ieškoti būdų, kaip ištraukti naujų mokesčių.
Nepaisant to, 2020-ieji Lietuvai prognozuojami gana geri. Visi finansų ekspertai sutaria, kad BVP augs, bet lėčiau. SEB bankas prognozuoja 2,4 proc., „Swedbank“ – 2 proc., Finansų ministerija – 2,4 proc., Lietuvos bankas – 2,5 proc., o „Luminor“ – didžiausią 2,6 proc. BVP prieaugį. Bet visi skaičiai kuklesni už 3,5 proc. 2019-aisiais.
Tad pirmiausia turime žvalgytis į pasaulį ir Europą, nes iš čia gali ateiti tikrosios grėsmės.
Viena raudona vėliava jau plevėsuoja. Tai – transporto sektorius. 2019 m. pavasarį Europos Parlamente pasisakius už vadinamąjį mobilumo paketą, tai sukėlė rūpesčių Lietuvos vežėjams. Logistikos sektorius sukuria apie 12–13 proc. šalies BVP ir pastaraisiais metais nemenkai prisidėjo prie jo augimo. Tiesa, mobilumo paketas dar neįsiteisėjo, tačiau logistikos sektorius tam ruošiasi jau dabar – jei pasitvirtins vežėjų nuogąstavimai, dalis įmonių bus registruojamos kitose ES šalyse.
„Lėtesnis transporto sektoriaus augimas bus vienas iš tų dalykų, dėl ko Lietuvos BVP kils lėčiau negu 2019 m. Jeigu eksportas smuks, galime nueiti ir iki recesijos“, – įspėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ypač atidžiai reikėtų stebėti eksporto rinkas – euro zona 2020-aisiais turėtų augti vos 0,5 proc. Pasaulio ekonomikos prieaugis, EBPO prognozėmis, sieks 2,9 proc. ir tai bus mažiausias rodiklis nuo 2008 m. krizės.
Viena svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų yra Vokietija, į kurią nukeliauja 9,1 proc. lietuviškos kilmės prekių. Ji pati kenčia nuo JAV ir Kinijos prekybos karo, Donaldas Trumpas keikia vokiečių automobilių gamintojus. Lietuvos pramonė labai priklausoma nuo Vokietijos ir Švedijos užsakymų, todėl problemos šiose šalyse kirstų ne tik Lietuvos eksporto rodikliams, bet ir atlyginimams ar net darbo vietoms. 2019-ųjų viduryje Vokietijai buvo piešiami grėsmingi scenarijai, nors metams einant į pabaigą pasirodė kuklių optimizmo spindulių. Vokietija vis dar vaikšto plonu ledu – finansų analitikos bendrovė „Moody’s“ 2020 m. prognozuoja vos 1 proc. Vokietijos BVP prieaugį.
Pasaulio politikos pokyčiai – arba atvirkščiai, stabilumas – taip pat prisidės prie Lietuvos ekonomikos ateities. JAV tapo svarbiomis mūsų prekybos partnerėmis – 2018 m. ši šalis buvo trečia pagal dydį lietuviškos kilmės prekių importuotoja, sutraukusi 7,9 proc. viso lietuviškų prekių eksporto. Tačiau JAV įvedami nauji muitai ES ir Kinijai skatina neužtikrintumą pasaulio rinkose.
Manoma, kad, artėjant JAV prezidento rinkimams, antros kadencijos siekiantis Donaldas Trumpas nenorės dar labiau eskaluoti konfliktų, kurie atsigręžtų prieš pačius amerikiečius, tad galbūt laukia neilgas atokvėpio periodas. Tačiau aišku, kad tai, kas vyks prieš rinkimus ir po jų JAV, paveiks visą pasaulį.
Tad „Pasaulis 2020“ prognozė būtų tokia – optimistiški ženklai leidžia manyti, kad krizės nebus, nors ji 2020-aisiais labiausiai tikėtina per pastaruosius 11 metų.
Šis straipsnis buvo publikuotas IQ ir „The Economist“ prognozių žurnale „Pasaulis 2020“
