Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


LAPKRIČIO DEFLIACIJA LIETUVOJE
Ekonomistai: defliaciją lapkritį skatino išpardavimai, gruodį – degalai bei šildymas
BNS
Freepik
Defliacija.

Po dviejų mėnesių pertraukos lapkritį Lietuvoje vėl fiksavus defliaciją ekonomistai sako, jog tam įtakos turėjo išpardavimai, tuo metu metinę infliaciją vis dar palaiko maisto kainos. Jų manymu, gruodį vartotojų kainos taip pat turėtų mažėti, o defliaciją skatins pingantys degalai bei šildymas. Tuo metu sausį padidėjus akcizams kainos vėl gali kiek šoktelti į viršų.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog defliacijai lapkritį įtakos galėjo padaryti išpardavimai.

„Defliaciją, sakyčiau, lėmė maistas – minus 0,4 procento, nėra daug, bet vis tiek galvojome, kad pokytis bus mažesnis. Po labai ilgo laikotarpio, gal nuo 2021 metų gruodžio, alkoholiniai gėrimai atpigo ir kas tikrai nustebino, labiau pigo nei tikėtasi – ta plati grupė būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra: minus 0,6 procento mėnesinė defliacija“, – penktadienį BNS sakė T. Povilauskas.

„Tam čia yra atsakymas – lapkričio išpardavimai, jie tam tikras prekių grupes palietė ir išpardavimai buvo didesni nei ankstesnių metų lapkritį (...). Panašu, kad išpardavimai padarė šįkart savo darbą ir kainas numušė“, – pridūrė ekonomistas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad lapkritį šalyje fiksuota 0,4 proc. mėnesio defliacija, tuo metu metinė infliacija siekė 2 proc., vidutinė metinė – 10,8 proc.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad metinę infliaciją palaiko pernai sparčiai augusių maisto kainų inercija.

„Buvo tikėtina, kad metinė infliacija paskutiniais šių metų mėnesiais galėjo pereiti į defliaciją. Pagrindinis veiksnys, kodėl ji vis dar nėra perėjusi, yra vis dar pakankamai nepasiduodančios korekcijai maisto kainos Lietuvoje. Yra pakankamai didelė inercija, todėl mes turime šiek tiek didesnę infliaciją nei buvo galima prognozuoti“, – BNS penktadienį sakė Ž. Mauricas.

T. Povilausko vertinimu, gruodį taip pat turėtų būti fiksuojama mėnesio defliacija.

„Infliacija slopsta ir gruodį, akivaizdu, jos čia nebus, dabar didesnis klausimas – kas bus sausį“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak ekonomisto, gruodį bendro kainų lygio neturėtų didinti degalai bei mažesnės šildymo kainos, neturėtų brangti ir maistas.

Ž. Mauricas taip pat prognozuoja, jog gruodį turėtų būti fiksuojama mėnesio defliacija, o sausį padidėjus akcizams galimas nedidelis kainų augimas, tačiau pavasarį mėnesio infliaciją vėl turėtų keisti defliacija.

„Tai, matyt, daugiausia iššūkių sukels biudžeto pajamoms ir taip pat įmonėms, kurios buvo įpratusios prie kylančių kainų“, – teigė Ž. Mauricas.

„Energetikos ir maisto prekių kainos Lietuvoje sudaro žymiai didesnę krepšelio dalį netgi lyginant su ta pačia Estija. Atitinkamai energetikos kainoms mažėjant, maisto kainoms taip pat mažėjant ar bent jau neaugant, bendra infliacija Lietuvoje natūraliai turėtų ženkliai sumažėti“, – kalbėjo analitikas.

Pasak jo, kitais metais bendras vidutinis metinis kainų augimas turėtų būti „artimesnis nuliui, o ne 2–3 procentams“.

2023 12 08 11:48
Spausdinti