Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.


INFLIACIJA LIETUVOJE
Ekonomistai: infliaciją augino maisto kainos, tikėtina, pikas jau pasiektas
BNS
Scanpix
Parduotuvė.

Statistikos departamentui paskelbus apie 16,6 proc. metinę išankstinę infliaciją balandį, ekonomistai sako kad kainų augimą lėmė itin didelis maisto kainų šuolis. Kai kurie jų mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasarą infliacija mažės. Tačiau vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei prognozuota anksčiau – 13-14 procentų.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad infliacijos prognozes šį mėnesį drastiškai koregavo per keliolika metų nematytas maisto produktų kainų augimas.

„Degalai ir šiluma šį mėnesį praktiškai neprisidėjo prie infliacijos augimo, tačiau balandį parduotuvėse rekordiškai didėjo maisto kainos – ne po kelis, o keliolika procentų. Nežinau, ar tokį mėnesinį maisto brangimą esame turėję pastaruosius keliolika metų“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Ekonomisto teigimu, dukart daugiau nei prognozuota brangę maisto produktai didins ir vidutinę metinę infliaciją – ji, pasak T. Povilausko, sieks apie 13-14 procentų.

„Akivaizdu, kad vidutinės metinės infliacijos prognozės, kur metų pradžioje svarstėme, kad ji bus tarp 11 ir 13 proc., eina į užmarštį. Dabar jau galima kalbėti, kad metinė šalies infliacija bus mažiausiai tarp 13-14 proc.“, – teigė T. Povilauskas.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasaros mėnesiais infliacija pradės mažėti.

„Labai nustebčiau, kad vasaros mėnesiais infliacija būtų didesnė negu ji yra dabar. Šiaip labai tikėtina, kad jau balandžio mėnesį yra pasiektas pikas. Žiūrint į naftos kainas, žaliavų kainas, tikėtina, kad jau didžioji dalis to kainų šuolio yra perkelta galutiniams vartotojams“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, infliacijos mažėjimą lems centrinių bankų visame pasaulyje griežtinama pinigų politika, didinamos palūkanų normos, taip pat lėtesnis Kinijos ekonomikos augimas ir jo poveikis likusiam pasauliui – visa tai lems mažesnį ekonominį aktyvumą, o kartu ir mažesnę paklausą.

„Labai tikėtina, kad artimiausią pusmetį mes matysime daug lėtesnį ir pasaulio ekonomikos, ir euro zonos ekonomikos, ir Lietuvos ekonomikos augimą. Sumažės ir pramonės augimo apimtys, ir mažmeninės prekybos augimas, ir būtent dėl tos mažesnės paklausos mes matysime ir lėčiau augančias kainas“, – kalbėjo „Swedbank“ analitikas.

„Infliacijos mažėjimas bus susijęs ir su tuo, kad tas kainų šuolis įvyko, ir dėl to, kad matysime daug mažesnį ekonominį aktyvumą, mažesnę paklausą ir Lietuvos eksporto rinkose, ir vidaus rinkose“, – pridūrė jis.

Lietuvoje balandį, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 16,6 proc. Balandį, palyginti su kovu, vartotojų kainos augo 1,9 proc.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 04 28 11:06
Spausdinti