PixabayLietuvoje išankstinei metinei infliacijai kovą pasiekus 15,6 proc., ekonomistai teigia, jog tai lėmė dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai pabrangę energetikos ištekliai, pirmiausia degalai, taip pat žaliavos bei maistas.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad balandį vidutinė metinė infliacija sieks apie 15,5 proc. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad infliacijos pikas turėtų būti pasiektas kovą ar balandį, o antrąjį šių metų pusmetį ji turėtų nukristi žemiau 10 procentų.
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad antroje metų pusėje infliacija gali dar labiau įsisiautėti.
„Karas, sankcijos Rusijai – ji izoliuojama nuo išorinio pasaulio, bet yra svarbus žaliavų tiekėjas – tai trumpuoju laikotarpiu, kol prisitaiko kitų žaliavų gamintojai, vadinamos gavybinės pajėgos kituose pasaulio regionuose, kol perdėliojami prekių ir žaliavų tiekimo srautai, tai tas kainų šuolis, akivaizdu, kad ir dėl neapibrėžtumo yra stebimas“, – BNS sakė N. Mačiulis iš „Swedbank“.
„Lyginant su praėjusių metų lygiu, šiuo metu labai pabrangę ne tik energetiniai ištekliai, ne tik kuras, bet ir daugelis maisto produktų, taip pat ir daugelis paslaugų“, – teigė ekonomistas.
SEB analitikas T. Povilauskas teigia, jog infliaciją kovą iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – degalai ir maistas.
„Nors biržose būta didelių svyravimų, degalinėse kovo mėnesį, lyginant su vasariu, dyzelinas yra pabrangęs daugiau nei 20 proc., benzinas – per 15 proc. Žinant, kad mėnesinė infliacija yra 2,4 proc., vien degalai sudaro pusė šios sumos – 1,2 proc. Tuo tarpu parduotuvėse kovą brango makaronai, pieno produktai, žuvis, kai kurie mėsos gaminiai“, – BNS aiškino T. Povilauskas.
„Toks kainų šuolis parduotuvėse buvo susijęs su didesne paklausa ir plika akimi matėsi, kad maisto produktų brangimas irgi bus svarbus veiksnys tolesniam infliacijos augimui“, – pridūrė SEB ekonomistas.
Tuo metu paslaugų brangimas Lietuvoje, pasak N. Mačiulio, su išoriniais veiksniais susijęs tik iš dalies, kiek tai lemia energetinių išteklių brangimas. Ekonomisto teigimu, viena pagrindinių priežasčių, dėl ko šalyje auga paslaugų kainos, – didėjantys atlyginimai.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko brangsta dešimtadaliu ir daugelis paslaugų, tai yra didėjantys atlyginimai – nuo metų pradžios beveik penkiolika procentų padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas, sparčiai augantis vidutinis atlyginimas. Tai yra ta pati jėga, kuri šiek tiek dar pakaitina, pakelia aukščiau infliaciją“, – BNS teigė N. Mačiulis.
Ž. Mauricas pabrėžia, kad infliacija Lietuvoje yra didesnė nei kitose šalyse, kur labiausiai ją lemia energetikos ištekliai, nekilnojamasis turtas brangsta mažiau, o atlyginimai nekyla taip sparčiai.
„Nėra kitose šalyse tokios didelės infliacijos, ten energetika sudaro du trečdalius kainų kilimo, nekilnojamasis turtas tiek nebrangsta, ir atlyginimai, ypač Europos Sąjungoje, nekyla taip sparčiai, nes suprantamas neapibrėžtumas, karo grėsmė“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Analitikas taip pat sutinka, kad prie ankstesnių infliaciją skatinančių faktorių dabar prisidėjo ir pabrangę degalai, maistas ir paslaugos.
„Kol kas pagrindinė priežastis yra energetikos kainų kilimas, jeigu anksčiau buvo dujos ir elektra, tai dabar – ir kuro. Kita priežastis – maisto kainos, kylančios visame pasaulyje, o Lietuvoje prie viso to prisideda dar ir brangstančios paslaugos. Įtariu, kad netolimoje ateityje šis spektras plėsis“, – sakė Ž. Mauricas.
Infliacijos pikas – kovą-balandį
Pasak „Swedbank“ ekonomisto, žvelgiant į tendencijas žaliavų rinkose bei pastaruoju metu nukritusią naftos kainą, infliacijos pikas Lietuvoje turėtų būti pasiektas kovą arba balandį, o antrąjį šių metų pusmetį ji turėtų nukristi žemiau 10 proc.
„Vidutiniu laikotarpiu, antrą šių metų pusmetį, kitais metais labai mažai tikėtina, kad ir toliau tokiais tempais augs kainos. Tiesiog, matome vienkartinį kainų šuolį ir jis, tikėtina, liks tokiame aukštame lygyje, bet nebeaugs tokiais tempais, kokius stebėjome pastarąjį pusmetį“, – teigė N. Mačiulis.
Pasak T. Povilausko, balandį infliacijos augimas gali stabtelti, jei statistikai į skaičiavimus įtrauks Vyriausybės pritaikytą nulinį PVM tarifą šildymui.
„Jeigu statistikai pilnai jį įvertins ir perskaičiuos, balandį infliacija galėtų sulėtėti. Tokio mėnesinio pokyčio – 2,4 proc. tikrai nepamatysime. Spėčiau, kad tuomet balandį mėnesinė infliacija siektų 1 proc., o vidutinė metinė – 15,5 proc.“, – prognozavo ekonomistas.
Jo teigimu, svarbus veiksnys tolesnei infliacijai bus degalų kainos, kurios didžia dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos.
„Jeigu karas tęsis ir bus didesnių problemų, degalų kainos gali būti ir didesnės. Laimingu scenarijumi – karas sėkmingai baigiasi ir rinka sureaguoja į tai teigiamai, tuomet kainos nebeaugs“, – sakė T. Povilauskas.
Tačiau „Luminor“ ekonomisto Ž. Maurico manymu, dėl neslopstančio vartojimo antrąjį pusmetį situacija gali būti dar blogesnė.
„Antroje metų pusėje yra didelė grėsmė, kad infliacija dar labiau įsisiautės, nes kol kas vartotojų lūkesčiai neblogi, vartojimas nestoja, įsisuksime į tą augančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę“, – kalbėjo Ž. Mauricas
Kovo pradžioje sakęs, kad infliacijos pikas tolsta, ekonomistas dabar teigia, kad defliacijos gali tekti laukti iki 2024 metų.
„Vis skeptiškiau vertinu šiuo metus, vilties teikia kiti metai ir antra jų pusė, net defliacijos tikriausiai reikės laukti tik 2024 metais. Reikia tai turėti galvoje ir nebandyti šokti aukščiau bambos, nes galima labai skaudžiai kristi“, – sakė jis.
Ž. Maurico teigimu, yra priemonių, kurios padėtų mažinti infliaciją, dalį naštos galėtų prisiimti ir valstybė – pavyzdžiui, mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Kiek įmanoma atlaisvinti biurokratinį spaudimą, didinti pasiūlą būsto rinkoje, skatinti konkurenciją, naikinti apribojimus pandeminius, normalizuoti ekonomiką, gal net GPM mažinti tikslinga, tai atlaisvintų spaudimą darbdaviams, taip valstybė prisiimtų naštą dėl atlyginimų kėlimo, tai žymiai prasmingiau nei mažinti pridėtinės vertės mokestį“, – vardijo Ž. Mauricas.
Statistikos departamento teigimu, 15,6 proc. metinės infliacijos rodiklis kovą didžiausias nuo 1994-ųjų, kai ji siekė 45 procentus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
