PexelsLietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 4-6 proc., prognozuoja BNS apklausti ekonomikos ekspertai.
Vienas iš šešių ekonomistų nurodė, jog BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną mano, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.
Anot ekspertų, augimą toliau skatino pramonės gamyba, eksportas ir vartojimas, tačiau BVP mažino prastesnis javų derlius bei stringanti inžinerinių statinių statyba.
Apdirbamoji gamyba išlieka varomąja jėga
Ekspertų teigimu, apdirbamoji gamyba trečiąjį ketvirtį ir toliau buvo svarbiausias šalies ekonomikos augimo veiksnys.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, prognozavusi 4,5 proc. BVP augimą, teigė, kad Lietuvos ekonomika, jau užglaisčiusi praradimus dėl pandemijos, tęsia sparčią plėtrą.
„Trečiąjį ketvirtį kertiniu plėtros lokomotyvu išliko apdirbamoji gamyba. Įspūdingi prekių eksporto rodikliai ir dviženklis produkcijos augimas parodo, kad net ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, išsibalansavusių žaliavų rinkų ir rekordus mušančių jų kainų aplinkoje mūsų gamintojai ne tik nepraranda konkurencingumo, bet ir sugeba išnaudoti situaciją savo naudai“, – BNS komentavo ji.
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, taip pat numatęs 4,5 proc. BVP augimą, irgi teigė, kad pramonė turėjo didžiausios įtakos.
„Lietuvos gamintojai vasarą turėjo itin daug eksporto užsakymų, kadangi vartojimas pasaulyje išgyveno tikrą renesansą“, – BNS teigė A. Izgorodinas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozavo, kad Lietuvos BVP liepą-rugsėjį buvo 5 proc. didesnis negu prieš metus. Dar rugpjūtį jis sakė, kad augimas sieks 4 proc., tačiau prognozę pakeitė geresni pramonės rezultatai.
Anot jo, tikėtina, kad metinis prekybos pokytis liko dviženklis, be to, BVP augimą turėjo skatinti ir transporto sektorius – krovinių vežimas automobiliais eksporto rinkose tebeaugo ir šalies sektorius tuo turėjo naudotis. Pasak T. Povilausko, geresnius rezultatus rodė ir apgyvendinimo, maitinimo, kultūros sektoriai.
Ekspertų teigimu, namų ūkių vartojimas vasarą taip pat buvo tvirta ūkio plėtros atrama.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, atlaisvinti ribojimai, optimistiniai lūkesčiai, palanki finansinė situacija, gerėjantys darbo rinkos ir pajamų rodikliai lėmė įspūdingą mažmeninės prekybos augimą ir paslaugų verslo atsigavimą.
Tuo metu A. Izgorodinas neatmetė, kad mažmeninės prekybos rezultatai rugsėjį ir trečiąjį ketvirtį nuvils dėl galimybių paso reikalavimo.
„Google“ duomenys rodo ryškų pirkėjų srautų į prekybos tinklus sumažėjimą antrąją rugsėjo pusę. Iki galimybių paso įvedimo Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus Lietuvoje siekė maždaug tokį pat lygį, kaip ir prieš Covid pandemiją“, – BNS sakė jis.
A. Izgorodinas taip pat atkreipė dėmesį, jog įtakos BVP augimui turėjo ir bazės efektas – trečiąjį ketvirtį metinį BVP augimo tempą ribos 2020 metų to laikotarpio rezultatas – tuomet BVP mažėjo tik 0,6 procento.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Dariaus Imbrasas neprognozavo, kiek ekonomika augo trečiąjį ketvirtį. Anot jo, gerų rezultatų leidžia tikėtis ne tik apdirbamoji gamyba, bet ir kitos į užsienio rinkas besiorientuojančios veiklos.
Anot D. Imbraso, su namų ūkiais labiau siejamų veiklų rezultatui įtakos turės paspartėjusi infliacija. Pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje pastaraisiais mėnesiais pastebima stabilizavimo ženklų.
Neigiamos įtakos BVP turėjo žemės ūkis ir statybos
Ekonomistų vertinimu, neigiamai Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį veikė maždaug dešimtadaliu prastesnis grūdų derlius bei statybos – čia per metus sumažėjo inžinierinių pastatų statybos darbų.
Anot „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, skaičiavusio 4 proc. BVP augimą, prastesnis javų derlius nurėžė apie pusę procentinio punkto BVP augimo.
„Bet tai nereiškia, kad žemdirbių kišenės patuštėjo – į dešimtmečio aukštumas pakilusios daugelio grūdų kainos turbūt leido pasiekti ir rekordines pajamas“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Jis teigė, kad probleminių sektorių Lietuvos ekonomikoje šiuo metu „reikia ieškoti su žiburiu“, o jei kažkas patiria rimtesnių augimo problemų, jos susijusios ne su paklausos, o su pasiūlos trūkumu.
Ekonomistai pabrėžė, jog pastaruoju metu sparčiau augo gyvenamosios statybos apimtys, tačiau negyvenamųjų pastatų statyba augo tik 1 proc., o inžinerinių statinių pastatyta 4 proc. mažiau.
Anot I. Genytės-Pikčienės, tokioms tendencijoms įtakos galėjo turėti valstybės investicijų perstumdymas, tad teigiamas poveikis, tikėtina, bus ateityje.
Ketvirtąjį ketvirtį BVP augimas gali sulėtėti
Kai kurių ekonomistų teigimu, ketvirtąjį ketvirtį BVP augimas gali sulėtėti. Tai priklausys nuo pandemijos situacijos, energetikos išteklių brangimo ir infliacijos. Be to, įtakos turės ir neapibrėžtumas dėl Kinijos ir kaip su iššūkiais susitvarkys Lietuvos pramonė.
„Lietuvos ekonomika šiais metais pasivažinėjo amerikietiškais kalneliais ir tai dar ne pabaiga, nes dujų ir elektros kainų šuolis, trūkinėjančios tiekimo grandinės, darbuotojų trūkumas, auganti emigracija, taip pat tebevyraujantis neapibrėžtumas dėl pandemijos neleis Lietuvai sugrįžti į tvaraus ekonomikos augimo kelią“, – teigė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis mano, kad ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 6 procentais.
Pasak T. Povilausko, tolesni pokyčiai priklausys nuo pandemijos situacijos ir ar pavyks išvengti karantino. Anot jo, spartėjanti infliacija taip pat darys neigiamos įtakos privataus vartojimo augimui, o energetinių išteklių šuolis bei tiekimo grandinės trikdžiai – pramonės rezultatui.
A. Izgorodinas sako, kad ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos pramonė patirs sunkumų, kadangi dėl pakilusių energetikos išteklių kainų ir komponentų trūkumo blogės rodikliai Europoje.
„Šiuo metu formuojasi tobula audra – elektros ir dujų kainų augimas Europoje, lėtėjanti gamyba Kinijoje ir Azijoje, kovido proveržis Lietuvoje. (...) Jau rugsėjo mėnesį Lietuvos pramonininkai stipriai blogino gamybos apimčių prognozes“, – sakė ekonomistas.
„Pilna rizikų ir vidaus rinkoje: nuo įsibėgėjusios infliacijos, kuri valgys gyventojų santaupas, iki jau minėto kovido protrūkio ir jo poveikio sveikatos sistemai bei įvairiems ribojimams“, – pridūrė jis.
Tuo metu N. Mačiulis teigė, jog pandemijos bangavimas tapo visiškai atsietas nuo gyventojų bei verslo lūkesčių ir elgsenos, todėl šiemet vis dar labiau tikėtini teigiami siurprizai – galbūt didesnis nei prognozuojama investicijų ir vartojimo augimas.
„Kita vertus, neapibrėžtumas dėl kitų metų padidėjo – jei Kinijos nekilnojamojo turto sektorius įjungs žemesnę pavarą arba kuriam laikui prisiparkuos, pasekmės nuvilnys per viso pasaulio ekonomiką“, – teigė jis.
Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, jog BVP prognozavimą apsunkina kai kurie ketvirtiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai, kurių sąsaja su kitais pagrindiniais makroekonominiais indikatoriais pastaruoju metu sumenko.
„Pavyzdžiui, remiantis oficialiais duomenimis, Lietuvoje namų ūkių vartojimas antrąjį ketvirtį, lyginant su pirmuoju, išaugo vos 1 proc., nors mažmeninė prekybos augimas, kuri sudaro apie 45 proc. viso namų ūkių vartojimo, išaugo net 14,5 proc.“, – pastebėjo ekonomistas.
„Atlaisvinus karantino ribojimus sparčiai augo ir kitų namų ūkių išlaidų kategorijos, pavyzdžiui, maitinimo ir gėrimų teikimo, laisvalaikio paslaugų, tad kodėl, remiantis oficialiais duomenimis, bendras namų ūkių vartojimo augimas antrąjį ketvirtį siekė vos 1 proc., tebėra mįslė“, – teigė jis.
Oficialų trečiojo ketvirčio BVP pokytį Statistikos departamentas skelbs penktadienį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
