Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 24 d.


LIETUVOS EKONOMIKA
Ekonomistai: Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, jau atsiranda pragiedrulių
ELTA
Asmeninis archyvas
Indrė Genytė-Pikčienė.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenko 0,1 proc., o palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, neaugo, ekonomistai sako, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą ir jau atsiranda pragiedrulių.

„Nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo, kylančių palūkanų normų, infliacijos šoko šleifo, aukštesnių nei prieš karą energetikos ir nestabilių naftos kainų, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Energinga pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams. Dėl aukšto įmonių pelningumo, kylančių atlyginimų ir pajamas auginančios kontraciklinės fiskalinės politikos, neigiamos tendencijos paveikė tik kai kuriuos sektorius ir neįgauna platesnio masto“, – žiniasklaidai išplatintame komentare sakė INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ji pridūrė, kad nepaisant to, kad pernykštis trečiasis ketvirtis buvo itin stiprus, Lietuvos ekonomika šiemet sukūrė analogišką rezultatą. O neigiamą vidaus prekybos, pramonės, nekilnojamojo turto operacijų ir žemės ūkio indėlį į metinį BVP pokytį kompensavo cikliškai atsparesnės aukštesnės pridėtinės vertės informacinių technologijų, finansų ir draudimo veiklos.

„Šių metų išbandymų tiesiąją Lietuvos ekonomikai sekasi atlaikyti tikrai neblogai, tačiau eksporto rinkų problemos gali ir užsitęsti. Europos Sąjungos ekonomikos susiduria ne tik su cikliniais aukštų palūkanų normų, smukusio vartojimo ir vangesnės investicijų paklausos iššūkiais. Europa išgyvena brangų energetinės transformacijos etapą, be to, nėra pajėgi apsirūpinti vietinėmis pramoninėmis žaliavomis, daug kritinių žaliavų tenka importuoti, o tai didina regiono pažeidžiamumą pasaulyje ryškėjant deglobalizacijos ir geopolitinės poliarizacijos tendencijoms. Dėl šių priežasčių Lietuvos ekonomika kitąmet grįš į augimo teritoriją, tačiau augs nesiekdama savo potencialo“, – įspėjo ekonomistė.

Savo ruožtu Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas pastebėjo, kad Lietuvos ekonomikos raida vis dar yra vangi.

„Jos aktyvumą tebeslopina nedidėjantys daugelio apdirbamosios gamybos sektorių pardavimai, vis vangiau augantis paslaugų sektorius, neatsigaunantis namų ūkių vartojimas. Šių veiksnių nepalankų poveikį ekonomikos raidai sušvelnina sparčiai didėjusi statybos darbų apimtis. Didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir prognozuojama palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad kitąmet Lietuvos ekonomika turėtų vėl nuosaikiai augti“, – komentare sakė jis.

Ekonomistas įvardijo, kad labiausiai ekonomikos plėtrą ribojo pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, nekilnojamojo turto (NT) operacijų veikla.

„Po sąstingio šiais metais 2024 m. Lietuvos ekonomika turėtų nuosaikiai augti. Tokią šalies ekonomikos raidą turėtų lemti didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir gerėsianti užsienio prekybos partnerių padėtis. Tiesa, svarbu pastebėti ir tai, kad ekonomikos augimo perspektyva prastėja. Anksčiau buvo manyta, kad pastebimiau ekonomikos augimas pagyvės 2023–2024 m. sandūroje, o šiuo metu tikimasi, kad tik kitų metų pirmąją pusę. Tai sietina su mažiau palankia prekybos partnerių, ypač euro zonos šalių, ekonomine raida ir tendencijomis Lietuvos eksportuojančiame sektoriuje.

Kalbant apie vidaus paklausą, pažymėtina, kad auganti gyventojų perkamoji galia ir mažėjantis jų atsargumas turėtų paskatinti vartojimą, o investicijų raidą ir toliau veiks tebedidėjantys ES paramos srautai. Vis dėlto svarbu pastebėti, kad tolesnę Lietuvos ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas. Dėl tokių veiksnių kaip besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą, kitų geopolitinių konfliktų ar stipresnio, nei dabar tikimasi, griežtinamos pinigų politikos poveikio euro zonos ekonomikai Lietuvos ekonomika gali augti lėčiau, nei šiuo metu numatoma. Kita vertus, stipri darbo rinka, didėjanti namų ūkių perkamoji galia ir mažėjantis neapibrėžtumas dėl ateities gali lemti ir spartesnę, nei prognozuojama, ekonomikos raidą“, – dėstė D. Imbrasas.

Antradienį pranešta, kad 2023 m. trijų ketvirčių Lietuvos BVP sudarė 53,2 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2022 m. trimis ketvirčiais, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,5 proc. (nepašalinus sudarė -0,5 proc.).

2023 10 31 11:05
Spausdinti