Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


EKSPORTAS
Ekonomistai: Lietuvos eksportuotojai antrąjį pusmetį patirs daugiau iššūkių
BNS

Lietuvos eksportui kelis pastaruosius mėnesius smunkant ekonomistai sako, kad šalies eksportuotojai kol kas jaučiasi gerai, o lėtėjantį metinį jo augimą lemia vartojimo kritimas Europoje, atpigusios žaliavos bei geri eksporto rezultatai pernai. Visgi pastebima, kad antrąjį metų pusmetį eksportuotojai gali patirti didesnių iššūkių.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad lėtesnis metinis Lietuvos eksporto augimas susijęs su pingančiomis žaliavomis bei naftos produktais, o ne realios situacijos pablogėjimu.

„Tai yra eksporto kainos sumažėjimas, nes pastaruoju metu žaliavų ir finansų rinkose yra metalų kainų, naftos produktų kainų kritimas, šiaip žaliavų kainos traukiasi dėl recesijos rizikos Europoje, tai paveikė šiek tiek Lietuvos eksporto kainas ir antras aspektas, mes eksportą lyginame su įspūdingų praėjusių metų pirmo pusmečio augimu“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Jis taip pat pastebi, kad birželį Lietuvos eksportas į Rusiją ir Baltarusiją krito, o kitose pagrindinėse eksporto rinkose jis augo.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sako, kad pandemija buvo „aukso amžiaus“ laikotarpis šalies prekių eksportui. Tuo metu dabar, pasak jo, stebimas paslaugų vartojimo augimas.

„Pagrindinis mūsų eksportas yra pramonės prekės ir aukštos pridėtinės vertės, informacijų technologijų ir finansų sektorius. Pramonės sektoriaus apyvartos smarkiai didėjo, (...) gyventojai mažiau vartojo paslaugų, nes buvo ribojimai karantino. Dabar matome, kad svarstyklės svyra į kitą pusę“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Dalis eksporto gali visai sustoti

Ekonomistų vertinimu, antrąjį šių metų pusmetį eksportuotojai patirs daugiau iššūkių. A. Izgorodino teigimu, yra rizikos, jog kai kuriuose segmentuose eksportas gali visiškai sustoti.

„Įmonės tikriausiai iki pirmo pusmečio pabaigos dar dirbo pagal šių metų pradžioje pasirašytą sutartį ir dar įgyvendina realias sutartis. Jei ir pamatysime tikrą eksporto sulėtėjimą, matyt, jį pamatysime labiau rugsėjį-spalį, kai įmonės jau įgyvendins antrojo pusmečio sutartis“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

„Kol kas Lietuvos eksportuotojai jaučiasi labai gerai, bet yra rizika, kad kai įmonės pradės įgyvendinti antro pusmečio sutartis, tai eksporto augimas gali ir visiškai sustoti, kai kuriuose segmentuose apimtys gali kristi“, – pridūrė jis.

Ž. Mauricas teigė, kad pandemijos metu Lietuvos įmonės rodė didesnį lankstumą nei, pavyzdžiui, Vokietijos, tačiau situacija gali pasikeisti.

„Lietuva rodė didesnį lankstumą, turėjo prieigą prie žaliavų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir mes rinkos dalį didinome. Dabar darosi atvirkščia situacija, nes tiekimo grandinės sparčiai atlaisvėjo, įvyko persiskirstymas. Dalis Lietuvos įmonių gaudavo žaliavas iš Rytų šalių, dabar jau mes šiek tiek labiau užstringame negu, pavyzdžiui, Vokietijos įmonės, ir jei atsilaisvins visiškai to butelio kaklelis tiekimo grandinių, tai prarasime tą konkurencinį pranašumą, kurį turėjome pandemijos metu“, – sakė Ž. Mauricas.

„Žiūrint į ateitį, iššūkių bus daugiau pramonei, ir gal žaliavų kainų kritimas ir paklausos mažėjimas, bus sunkiau plėstis užsienio rinkose“, – pridūrė jis.

A. Izgorodinas pastebi, kad Lietuvos eksportą palaikys tai, kad dėl dujų krizės ir infliacijos Vokietijos gamintojai bus linkę dalį užsakymų duoti Lietuvos įmonėms.

„Dėl labai didelės infliacijos gamintojai Skandinavijoje, Europoje ieško variantų, kaip galima atsipiginti tam tikrą produkciją ir apsaugoti savo pardavimus ir dalį užsakymų kelia į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Kad ir kaip paradoksalu, bet infliacijos problema euro zonoje yra naudinga Lietuvos eksportui, nes Vakarų gamintojai labiau linkę dirbti su Lietuvos gamintojais, kad atsipigintų savo prekes“, – sakė jis.

Birželį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,32 mlrd. eurų – 4,3 proc. mažiau nei gegužę, bet 17,2 proc. daugiau nei pernai birželį. Tuo metu importas siekė 4,1 mlrd. eurų – atitinkamai 2,6 proc. ir 31,4 proc. daugiau.

Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 mlrd. eurų – 6,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį (be mineralinių produktų – 4 proc.), bet 16,2 proc. daugiau nei prieš metus (26 proc.). Tuo metu užsienio prekybos deficitas siekė 777,9 mln. eurų.

2022 08 09 14:59
Spausdinti