UnsplashStatistikams skelbiant, jog Lietuvos pramonė pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 12 proc., o vien kovą – beveik 17 proc., analitikai sako, kad šalies pramonė jau yra recesijoje ir tikėtina, kad netrukus ją pajus ir kiti sektoriai.
Ekonomistai taip pat mano, jog geriausiu atveju šiemet tikėtina pramonės stagnacija ar nedidelis susitraukimas, kita vertus, sunkmečiu taupantys vakariečiai gali duoti Lietuvai papildomų gamybos užsakymų.
„Šiandien paskelbti pramonės duomenys patvirtina tai, ką buvo galima įtarti – Lietuvos ekonomika jau yra recesijoje. Tuo pačiu metu matome nemažai ekonominės šizofrenijos arba, geriausiu atveju, grubios dichotomijos ženklų – mažmeninė prekyba maisto produktais šiemet krito 7,5 proc., bet apyvartos restoranuose ir baruose išaugo 10,5 proc. (reali, atsižvelgus į infliaciją)“, – feisbuke rašo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra dviejų greičių: pramonėje jau fiksuojama recesija, o vartojimas kol kas laikosi gerai, bet ir jis greičiausiai susitrauks ateityje.
„Recesija yra ir recesiją iš esmės patvirtina šiandien paskelbti pramonės rodikliai“, – pirmadienį BNS sakė A. Izgorodinas.
N. Mačiulis BNS sakė manantis, jog Lietuvoje nėra krizės, bet yra akivaizdus atvėsimas.
„Matome daugiau bėdų pramonėje, kai kuriose mažmeninės prekybos srityse, bet bendrai kol kas daugelis gyventojų jaučiasi gerai, darbo vietų netrūksta, pajamos auga, dėl to negalime kalbėti apie tai, kad Lietuvoje yra krizė, bet yra akivaizdus atvėsimas, kuris dabar matosi pirmiausia pramonėje, labai tikėtina, kad pasimatys ir kituose sektoriuose“, – BNS sakė ekonomistas.
Jo nuomone, restoranų ir barų apyvartą didino ir didesnis atvykstančių turistų srautas bei tai, kad didesnes pajamas gaunančių gyventojų, ypač didmiesčių, perkamoji galia nesumažėjo, jų galimybės vartoti ne pirmo būtinumo prekes ir paslaugas nėra sumažėjusi ir jie toliau gyvena kaip anksčiau.
„Tuo tarpu nemažos dalies gyventojų perkamoji galia iš tiesų sumažėjo dėl praėjusių metų infliacijos ir jie priversti ieškoti, kaip sutaupyti kasdieninėse savo išlaidose“, – sakė analitikas.
A. Izgorodinas taip pat mano, kad recesija Lietuvoje šiuo metu yra tik pramonėje, tuo metu vidaus vartojimas išlieka geras.
„Fundamentaliai šiandien Lietuvos ekonomika yra dviejų greičių: recesijoje yra tik tie sektoriai, kurie dirba su eksporto rinkomis, ypač pramonė, kuri daugiau nei pusę savo produkcijos eksportuoja (...) Bet vidaus vartojimas Lietuvoje laikosi kol kas labai stipriai, jį palaiko kylantys atlyginimai ir žemas nedarbo lygis, taip pat – tas faktas, kad Lietuvoje gyventojų skolos lygis yra vienas iš mažiausių Europoje“, – BNS teigė A. Izgorodinas.
Prognozuodamas pramonės tendencijas artimiausiais mėnesiais N. Mačiulis sako, jog pramonės suklestėjimo, spartaus atsigavimo nereikėtų tikėtis: geriausiu atveju šiemet tikėtina stagnacija ar nedidelis susitraukimas.
„Gyventojų vartojimo struktūra grįžta ten, kur ji buvo prieš pandemiją – perkama daugiau paslaugų, mažiau prekių. Gyventojai labai daug nusipirko baldų, buitinės technikos, įvairiausių namų apyvokos prekių pandemijos metu, kuomet daugiau laiko praleisdavo namie, norėjo atnaujinti savo buitį, dabar to poreikio nėra ir matome – bendra pasaulinė prekyba prekėmis atslūgsta, eksporto užsakymai mažėja ir Lietuvoje, ir daugelyje kitų euro zonos valstybių“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas.
Anot ekonomisto A. Izgorodino, Lietuvos pramonės rodikliai prastėja dėl besitraukiančio vartojimo pagrindinėse eksporto rinkose – Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse, ir jeigu situacija nesikeis, tai dar labiau paveiks Lietuvą, nes nuo eksporto priklausanti pramonė ir transportas gali pradėti atleisti darbuotojus.
„Ateityje, žinoma, ir vidaus vartojimas pradės mažėti dėl Lietuvos darbo rinkos subtilumų, nes pramonė ir transportas yra vieni didžiausių darbdavių šalyje, – tie sektoriai, kurie yra priklausomi nuo eksporto. Tai jeigu pramonės rodikliai prastės tokiu tempu, kaip dabar, tai faktas, kad matysime darbo vietų mažėjimą, kas anksčiau ar vėliau paveiks vidaus vartojimą per nedarbą“, – sakė A. Izgorodinas.
N. Mačiulis priminė, kad Lietuva turėjo labai gerus trejus ekonomikos klestėjimo metus, ypač pramonėje, o dabar atėjo kiek sudėtingesnis laikotarpis pramonei, kuri nuo 2020-ųjų pradžios iki piko 2022-aisias buvo išaugusi daugiau nei 30 proc.
„Tai buvo auksiniai metai, bet dabar jau matome kelis pastaruosius mėnesius, pramonės apimtys arba nedidėja, arba šiek tiek traukiasi. Likusiai ekonomikai, likusiems sektoriams neigiamo poveikio nėra, nedarbo lygis išlieka gana žemas, jis šiek tiek padidėjo šių metų pradžioje“, – sakė N. Mačiulis.
A. Izgorodinas nelinkęs manyti, kad pasaulyje ekonominė situacija pasitaisys taip greitai, kad Lietuva išvengtų pasaulinių procesų nulemtų pasekmių: „Reikia tikėtis to rizikingo, blogesnio scenarijaus, kad pasaulio ekonomika patirs ne techninę, o didesnę recesiją“.
Anot analitiko, pasaulio ekonomika prastėja, nes centriniai bankai didina palūkanų normas, o dėl nepakankamų Vakarų Europos užsakymų neatsigauna Kinijos pramonė.
„Kažkokių lūkesčių, kad staiga pasaulio ekonomika šoks, aš neturėčiau“, – sakė jis.
A. Izgorodinas teigia, jog kad dėl mažesnio Lietuvos gyventojų įsiskolinimo valstybė į didėjančią bazinę palūkanų normą gali reaguoti ne taip jautriai, kaip Vakarų Europa, be to, jo žiniomis, sunkmečiu taupantys vakariečiai gali duoti Lietuvai papildomų gamybos užsakymų.
„Tada, kai pasaulyje yra blogai, Vakarų Europos gamintojai kreipsis į Baltijos šalių gyventojus ir prašo tam tikras prekes pagaminti pigiau. Tas irgi suteiks tam tikrą impulsą mūsų pramonei, ir šiaip, mūsų ekonomikoje nėra tiek disbalanso, kaip buvo 2008 metais. Todėl manau, kad labai nerimauti dėl Lietuvos ekonomikos nereikėtų, bet reikia susitaikyti, kad ji nukris“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Šiemet sausį-kovą pramonės produkcija Lietuvoje siekė 9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, sumažėjo 11,9 proc. (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos –10,6 proc.). Vien kovą visos produkcijos vertė siekė 3,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei vasarį (nepašalinus –15,1 proc.), bet 16,6 proc. mažiau nei pernai kovą (15,3 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.
