UnsplashInfliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai.
Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.
„Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.
„Sewdbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad rugpjūtį buvo paskutinis infliacijos „pasispardymas“. Anot jo, didesnę nei prognozuota metinę infliaciją rugpjūtį lėmė dideli elektros kainų šuoliai rinkoje ir dar labiau pabrangę maisto produktai.
„Buvo dideli elektros kainų šuoliai rinkoje, kitas veiksnys – dar labiau pabrangę maisto produktai, kas nebūdinga vasaros mėnesiams. Rugpjūtį matėme maisto produktai buvo net 30 proc. brangesni nei prieš metus, tai šie du veiksniai dar pakėlė kainų lygį, bet vis tiek dabar jau matome paskutinį infliacijos pasispardymą“, – BNS ketvirtadienį sakė N. Mačiulis.
„Manome, kad pikas jau yra pasiektas, aišku, vienas veiksnys sunkiai prognozuojamas – tai elektros ir dujų kainos, bet kadangi Vyriausybė imasi kainų įšaldymo, tai net jei ir rinkoje kaina kils, galutiniai vartotojai to nejaus, dėl to vartotojų kainų indeksas turėtų šiuo metu pasiekti piką“, – pridūrė jis.
Pasak Ž. Maurico, kylančios elektros ir dujų kainos kol kas stabdo vartotojų kainų stabilizavimą ar kritimą.
„Galimą kainų stabilizaciją ar kritimą stabdo tebesitęsianti drama dujų ir elektros rinkoje. Ji sukuria bendrą foną, kad viskas ir toliau brangsta, nors iš tiesų, pavyzdžiui, degalai, metalai yra atpigę, kitos žaliavos nustojo brangusios“, – teigė Ž. Mauricas.
„Tai sukuria bendrą įspūdį, kad viskas toliau brangs, įmonėms brangs kaštai, todėl įmonės, kol dar yra galimybės, kiek įmanoma, stengiasi tas kainas didinti“, – pridūrė ekonomistas.
Ž. Mauricas prognozuoja, kad jau spalį infliacija turėtų būti žemesnė nei 20 proc., o dviženklė infliacija turėtų išlikti iki kitų metų pavasario pabaigos.
Pasak „Swedbank“ analitiko N. Mačiulio, atpigusi nafta ir atpigusios kitos žaliavos, pramoniniai metalai, kai kurios maistinės žaliavos leidžia tikėtis, kad kainų augimas bus daug lėtesnis, o kai kuriais atvejais kainos mažės.
Anot jo, infliacijos tempo mažėjimo tikėtis leidžia ir faktas, kad prekių transportavimas iš Kinijos jau atpigo dukart, palyginti su piku prieš metus.
„Mes stebėjome dvejų metų laikotarpį, kai konteinerių gabenimas iš Kinijos kainavo beprotiškai daug, vieno konteinerio gabenimas kainavo 14 tūkst. eurų, kai įprasta kaina buvo 2-3 tūkst. eurų, dabar ta kaina sumažėjo iki 7 tūkst. eurų, tai irgi turės įtakos infliacijos mažėjimui“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Visgi svarbiausias, veiksnys, kuris prislopins kainas, pasak jo – išsikvepianti paklausa tiek eksporto, tiek vidaus rinkose.
„Matome lėtėjantį pramonės augimą, net susitraukia kai kurios apdirbamosios gamybos sektoriai, mažėja mažmeninė prekyba“, – teigė N. Mačiulis.
„Europos Centrinis Bankas šiandien (ketvirtadienį – BNS), už penkių valandų rekordiniais tempais padidins bazines palūkanų normas 75 baziniais punktais, tai irgi sumažins gyventojų galimybes skolintis, vartoti, visi šitie veiksniai sumažins infliaciją, bet bloga naujiena šitoje aplinkoje, kad infliacija mažės dėl mažėjančios paklausos, mažėjančio vartojimo, dėl neigiamų ekonominių tendencijų“, – kalbėjo jis.
N. Mačiulio vertinimu, dabartinėje situacijoje centriniai bankai turi vienintelį instrumentą prislopinti rekordinę infliaciją daugelyje šalių – sukeliant bent trumpalaikę recesiją, todėl tikėtina, kad taip ir bus.
Ketvirtadienį Statistikos departamentas paskelbė, jog metinė infliacija rugpjūtį siekė 22,4 proc. Tai didžiausia metinė infliacija šalyje nuo 1996 metų rugsėjo, kai ji siekė 22,3 procento.
Rugpjūčio pabaigoje skelbta išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 procento.
