Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.


PALYGINIMAI
Ekonomistai: statistika apie išaugusią perkamąją galią – teisinga, bet pavojinga
BNS
BNS foto
Pinigai.

Statistikams šią savaitę paskelbus, kad nepaisant itin didėjančių kainų vidutinį atlyginimą gaunantis šalies gyventojas dabar gali įpirkti gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį, kai kurie ekonomistai baiminasi, kad tokiais formaliai teisingais skaičiais nepradėtų manipuliuoti politikai. Vieni analitikai teigia, kad statistika objektyviai atspindi realybę, kiti gi sako, kad yra nemažas atotrūkis regionuose, kur vidutinis darbo užmokestis skiriasi kartais.

Statistikos departamento Kainų skyriaus vedėja Virginija Jasionienė šią savaitę paskelbė, jog dėl per dešimtmetį dukart išaugusio vidutinio darbo užmokesčio – nuo 478 iki 995 eurų – ir infliacijai sausį pasiekus 12,4 proc., už jį vis tiek galima įpirkti daugiau nei 2012 metais.

Ekonomistas Romas Lazutka sako neabejojantis statistikų duomenų teisingumu, tačiau jam nerimą kelia tai, kad tokia „progine“ statistika nepradėtų manipuliuoti politikai.

„Statistika yra labai svarbi atkreipiant dėmesį į ilgalaikę visuomenės raidą, bet čia yra toks vienkartinis, proginis sugretinimas ir tada kyla įtarimų, kad tai gali būti politizuotas skelbimas, o Vyriausybė davė nurodymą statistikams jį paskelbti“, – BNS aiškino R. Lazutka.

„O jeigu tai yra naudojama ir kaip įrankis nespręsti socialinių problemų, su kuriomis žmonės susidūrė dėl kainų augimo, tai yra visai prastai“, – pridūrė ekonomistas.

R. Lazutkos teigimu jį labiausiai nustebino, kad statistikai dešimtmečio palyginimui pasirinko būtent 2012 metus.

„O kodėl statistikai tuomet neskelbė 2020 metų palyginimų su 2010-tais ar net 1910 metais. Jeigu tai būtų periodiška informacija – tada nieko tokio, bet čia aš įžvelgiu tam tikrą progiškumą, kai informacija skelbiama tam tikru momentu su tam tikru tikslu, juo labiau, kad 2012 metais Lietuvoje buvo pati duobė po 2009-ųjų krizės“, – sakė R. Lazutka.

Pasak Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus atstovės Birutės Stolytės, paskelbti dešimtmečio kainų palyginimą lėmė ne koks nors „politinis užsakymas ar nurodymas“, o siekis statistiką pateikti įdomiau ir iš perspektyvos.

„Jokios politikos, spaudimo, įtakų iš ekonomistų ar Vyriausybės paskelbti tokią apžvalgą nebuvo. Tai buvo mūsų pačių iniciatyva – tiesiog ieškojome, kas galėtų būti įdomu žmonėms, nes kasmet sausį perskaičiuojame vartojimo prekių ir paslaugų krepšelį, juo labiau, kad tokią didelę infliaciją kaip šiemet sausį fiksavome tik 1996-aisias“, – BNS aiškino B. Stolytė.

Vis dėlto, „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė atkreipia dėmesį į tai, kad psichologiškai žmogui sunku prisiminti, kaip realiai gyventa prieš dešimtmetį, o apibendrinimai dažnai neleidžia pamatyti platesnio vaizdo.

„Psichologai teigia, kad žmonės nelabai prisimena, kaip gyveno prieš dešimtmetį: yra nostalgija praeičiai, bet realiai vaizdas išplaukęs, o čia kasdien matau, kaip pienas brangsta, mėsa brangsta, o kirpėjas – dar plius penki eurai. Tai kelia nerimą“, – BNS teigė J. Cvilikienė.

„Problema yra dar ir tai, kad apibendrintai buvo pateiktas vienas vidutinis darbo užmokestis, viena infliacija, tuo tarpu mes turime nemažą atotrūkį regionuose, kur vidutinis darbo užmokestis vietomis skiriasi kartais, o maisto prekių ar rūbų kainos yra apylygės“, – pridūrė ji.

Tuo metu SEB ekonomisto Tado Povilausko manymu, statistikų pateikta dešimtmečio būtinų maisto produktų ir paslaugų pokyčio apžvalga objektyviai atspindi realybę.

„Šitoje socialinių tinklų ir neigiamų naujienų aplinkoje trūko tokių patikimų duomenų iš ilgesnio laikotarpio, kurie pagrįstų faktą, kad per dešimtmetį bazinių produktų įperkamumas tikrai padidėjo, nes atlyginimai augo du kartus, pensijos – apie 80 proc., tuo tarpu infliacija ženkliau didėja tik pastarąjį pusmetį“, – BNS teigė T. Povilauskas.

„Jeigu produktų kainos, kaip sako kritikai, per šį laikotarpį būtų augę sparčiau negu atlyginimai, tai mes nebūtų matę nei ekonomikos augimo, nei tos pačios mažmeninės prekybos augimo, kai ji kasmet paaugdavo apie 6-7 proc.“, – pabrėžė ekonomistas.

V. Jasionienė iš Statistikos departamento pateikė dešimtmečio kainų analizę, kuriai parinko apie 30 tokių pat vartojimo prekių ir paslaugų.

„Tarkime, per dešimtmetį šalyje parduodama kava pabrango apie 70 proc., tačiau vis tiek kavinėje už vidutinį darbo užmokestį šiuo metu galime išgerti 113 kavos puodelių, arba 21 proc. daugiau nei 2012 metais“, – diskusijoje apie kainas šią savaitę sakė V. Jasionienė.

Statistikės teigimu, už dabartinį vidutinį darbo užmokestį galima nupirkti 738 kg daugiau kvietinių miltų, 628 litrų daugiau pieno, 839 kg – morkų, įsipilti 477 litrų daugiau dyzelino ar devynis kartus dažniau nueiti į kirpyklą nei 2012 metais.

Metinė infliacija sausį Lietuvoje siekė 12,4 proc., o mėnesio – 2,2 proc. Tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996 metų gruodžio, kai ji siekė 13,1 proc. 2009 sausį ji buvo 9,6 procento.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 02 20 13:37
Spausdinti