FotobankasDėl koronaviruso protrūkio ir paskelbto karantino Lietuvos ekonomikai 2020 metais tikriausiai nepavyks išvengti recesijos, tačiau 2021 metais turėtų būti fiksuojamas didelis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, prognozuoja „Luminor“ ekonomistai.
Jų vertinimu, šiemet Lietuvos ekonomika turėtų susitraukti apie 2,5 proc., tačiau kitais metais augimas turėtų siekti iki 6,5 procento.
„Recesija šiemet praktiškai yra neišvengiama, tačiau darant prielaidą, kad virusas bus suvaldytas iki birželio mėnesio, 2021 metai turėtų būti pakankamai įspūdingi“, – ekonomikos prognozių pristatyme sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Virusai ateina ir praeina. Žmonės sugeba jų plitimą arba sukontroliuoti, arba išranda vakciną. Yra didelė tikimybė, kad virusas truks tik apie porą ketvirčių ir jau birželio mėnesį matysime kitą situaciją“, – sakė Ž. Mauricas.
„Savo prognozes darėme su prielaida, kad viruso epidemija bus suvaldyta iki birželio mėnesio. Tai yra nei optimistinė, nei pesimistinė prognozė“, – teigė jis.
Pasiruošimas recesijai – geresnis nei 2008 metais
Ž. Mauricas pabrėžė, kad Lietuva recesijai šiemet yra pasiruošusi daug geriau nei per finansų krizę 2008 metais.
„Luminor“ prognozuoja, kad ES ekonomika šiemet trauksis 2,5–3 proc., tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika nekris daugiau nei ES vidurkis. Anot Ž. Maurico, jei Lietuva rezervo pinigus panaudos protingai, tikėtina, kad diržų veržtis šaliai nereikės.
„Jeigu mes visgi tuos pinigus protingai išleisime, tai yra tikrai didelė galimybė, kad, priešingai nei 2008-2009 metais, diržų veržtis nereikės“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad šį sykį Lietuva turi teigiamą valdžios sektoriaus balansą, yra sukaupusi rezervą. „Turime PSDF ir „Sodros“ fondą, jei sudėjus visus tuos fondus, mes turime virš 2 proc. BVP siekiančius rezervus, ko neturėjome 2008 metais“, – sakė Ž. Mauricas.
„Maža to, galime pigiai pasiskolinti, dėl to rekomenduočiau ir raginčiau Vyriausybę tuo naudotis. Vėliau investuotojai, kai pamatys realius skaičius, gali kilti tam tikra panika ir skolinimosi kaina padidėti“, – teigė jis.
„Luminor“ ekonomistas sako teigiamai vertinantis Vyriausybės šią savaitę paskelbtą pagalbos ekonomikai planą. Pasak jo, dabar svarbiausia užtikrinti, kad verslai nebankrutuotų iki tol, kol virusas bus suvaldytas.
„Planas yra labiau teigiamas. Jeigu buvo įvestas karantinas, tai be abejo, daliai verslų tiesiog neleidžiama vykdyti veiklos. Tai iš tikrųjų,esminis uždavinys yra stengtis išlaikyti verslus iki, tarkim, birželio mėnesio, kad jie nebankrutuotų“, – sakė Ž. Mauricas.
Rizika – išbalansuotos valiutų rinkos
Ž. Mauricas sako, kad koronavirusas sujaukė planus visame pasaulyje. „Visus planus ir prognozes sujaukė atslinkęs koronavirusas, kuris išplito į visą pasaulį. Kol buvo tai tik Kinijos problema, buvo visiškai vieno tipo krizė, pasiūlos krizė. Kai jis išplito į Vakarų pasaulį, tai jau yra paklausos krizė“, – sakė ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad koronaviruso plitimas išbalansavo valiutų rinkas. Pavyzdžiui, Norvergijos krona, „Bloomberg“ duomenimis, šiais metais euro atžvilgiu krito daugiau nei 15 proc. „Niekas nesitikėjo, kad tiek ekstremaliai nukris Norvegijos kronos kursas“, – sakė Ž. Mauricas.
„Dabartiniu kursu pavertę vidutinį darbo užmokestį, matome, kad Suomijoje jis tapo didesnis nei Švedijoje, Švedijoje jis tapo 20 proc. mažesnis nei Danijoje. Tai toks keistas dalykas išeina, šalys –kaimynės, bet dėl valiutų kursų tokie skirtumai susidaro“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas teigia, kad dėl išbalansuotų valiutos rinkų rizika kyla Lietuvos eksportui, nes lietuviška produkcija tampa brangesnė vartotojams Skandinavijos rinkose.
„Konkurencingumo mūsų gamintojų ir eksportuotojų tai tikrai nepadidins, nes toms šalims mes tampame brangūs“, – pabrėžė Ž. Mauricas. Kitas didelis iššūkis pasaulio ekonomikai, anot ekonomisto, yra naftos kainų karas, dėl kurio „Brent“ naftos barelis pastarosiomis dienomis krito žemiau 30 JAV dolerių.
„Paklausa smarkiai krenta, o pasiūla auga. Tai yra didelis iššūkis toms valstybėms, kurios tą naftą išgauna ir nuo to priklauso“, – sakė Ž. Mauricas. Tai pat jis pabrėžė, kad Lietuvai naftos kainų atpigimas yra teigiamas dalykas, nes krenta ir degalų kainos.
„Europai ir Lietuvai tai yra gana teigiamas veiksnys, nes jis sumažina degalų kainas, o jos sumažina daug kitų kainų. Tai padeda transporto sektoriui susikaupti didesnę finansinę pagalvę, jei sumažėtų paslaugų poreikis. Tarptautinių pervežimų kainos taip nekrenta, kaip krenta degalų kainos“, – teigė Ž. Mauricas.
Padėtis keičiasi ne į gerą
Ekonomikos padėtis Lietuvoje ir visoje Europoje dėl jau įvestų ir įvedamų apribojimų, kuriais siekiama pažaboti koronaviruso plitimą, kasdien vis labiau prastėja, todėl, net ir atsižvelgus į valdžios sektoriaus ir centrinių bankų vykdomas ekonomikos gelbėjimo priemones, išvengti recesijos šiais metais nebepavyks, teigia SEB banko ekonomistai.
Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomika smuks 3,2 proc. netgi atsižvelgus ir į dabar žinomas ir paskelbtas ekonomikos skatinimo priemones. Kadangi padėtis kasdien keičiasi ne į gera, Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemonių planą reikės operatyviai tobulinti ir paramą didinti, teigiama SEB pranešime.
„Tikėtina, kad didžiausią dviženklį nuosmukį ekonomika patirs balandį, kai stipresnį smūgį dėl sustojusių užsakymų iš Europos pajaus ir Lietuvos pramonė (pavyzdžiui, „Ikea“ uždarius savo parduotuves Europoje), o kartu su ja ir kiti sektoriai, kuriems kol kas karantino įtaka yra mažesnė“, – pranešime sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak jo, tokiu scenarijumi teigiamo metinio ekonomikos pokyčio reiktų laukti tik vasaros pabaigoje.
„Pagal optimistinį scenarijų, jeigu karantinas Europoje trunka trumpiau, negu tikimės, ir ekonomikos skatinimo programos pasaulyje padeda ekonomikai atsigauti greičiau, Lietuvos BVP galėtų smukti 1,6 proc. Pagal pesimistinį scenarijų Lietuvos BVP gali kristi ir daugiau negu 6 proc.“, – teigė SEB ekonomistas.
Anot jo, kadangi padėtis pasaulyje ir Lietuvoje nuolat keičiasi, šios prognozės gali būti vėl greitai atnaujintos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
