Unsplash„Neapibrėžtumas dėl plėtros ateityje ekonomikoms veikiausiai yra dar žalingesnis nei tiesioginis pačių muitų poveikis“, – Baltijos šalių ekonomikos apžvalgos pristatyme trečiadienį sakė „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgrenas.
Ekonomisto teigimu, šiuo metu kol kas yra sunku prognozuoti, kokią tikslią įtaką JAV prezidento Donaldo Trumpo žadami muitai Europos Sąjungai (ES) turės bloko ekonomikoms, nes situacija keičiasi kiekvieną dieną ir savaitę, juo labiau nėra žinoma, kas vyks vasarą ar metų pabaigoje. „Jei [neapibrėžta] situacija tęsis ir toliau, negatyvus poveikis bus didžiulis“, – teigė jis.
J. Windgrenas priminė, kad nors visos trys Baltijos šalys, būdamos mažomis atviromis ekonomikomis, yra labai priklausomos nuo eksporto rinkų ir pasaulinės situacijos, JAV vis dėlto nėra didžiausios jų prekybos partnerės – nors išlieka reikšmingos, jos yra žemiau nei kitos ES valstybės. „OP Corporate Bank“ skaičiavimais, palyginti su Baltijos šalių bendruoju vidaus produktu (BVP), eksporto dalis į JAV yra reikšminga. Lietuvoje ši dalis sudaro apie 2,4 proc., Latvijoje – 1,3 proc., Estijoje – 1,8 proc.
Apžvalgoje prognozuojama, kad Baltijos šalims D. Trumpo muitų poveikis veikiausiai būtų toks pat, kaip ir visai euro zonai bei ES.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais, jei Amerika ES įvestų 10 proc. importo muitus, poveikis bloko valstybių narių ekonomikoms būtų palyginti nedidelis, ES valstybės veikiausiai įvestų tokio paties dydžio atsakomuosius muitus. Tokiu atveju euro zonos ekonomikos augimas vidutiniškai susitrauktų 0,1 proc. per metus.
„OP Corporate Bank“„Tiesioginis poveikis veikiausiai nebūtų didelis, – sakė J. Widgrenas. – Tačiau įdomus dalykas – prognozuojamas neapibrėžtumo šokas yra kur kas didesnis nei pats tiesioginis poveikis, dukart didesnis euro zonoje ir siektų 0,2 proc. Baltijos šalims jis veikiausiai būtų panašus, tačiau kadangi jos kur kas labiau priklauso nuo tarptautinės prekybos kaip mažos, atviros ekonomikos, gali būti, kad neapibrėžtumo šokas arba netiesioginis poveikis joms būtų didesnis.“
Tad iš viso 10 proc. muitų atveju neigiamas poveikis euro zonos ekonomikos augimui siektų apie 0,3 proc. Neapibrėžtumas, anot ekonomisto, neabejotinai paveiktų ir eksportą į kitas valstybes, investicijų augimą, investicijų paklausą, kas neigiamai labiau paveiktų Baltijos valstybes. Investicijų apimtys ir euro zonoje, ir pačiose JAV susitrauktų 4 proc.
Jei JAV įvestų 25 proc. importo muitus, kuo dabar grasina D. Trumpas, poveikis ES ekonomikoms būtų dar didesnis. Vokietijoje įsikūręs Kielio institutas skaičiuoja, kad euro zonos ekonomikos per metus vidutiniškai susitrauktų 0,4 proc., jei ES įvestų atsakomuosius muitus – 0,5 proc. „Kuo aukštesni muitai, tuo didesnis ir poveikis, – aiškino J. Widgrenas. – Tiesioginis poveikis išliktų gana ribotas, tačiau apskritai šių prekybos karų didžiausia įtaka pasireikštų per neapibrėžtumą ir netiesioginius kanalus – tiek Baltijos šalims, tiek euro zonai, tiek ir kitoms pasaulio ekonomikoms.“
